Ir toliau į Lietuvą nebus įleidžiami Vyriausybės nustatytų kriterijų neatitinkantys asmenys, išskyrus lietuvių kilmę patvirtinantį ar teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybės pažymėjimą turinčius asmenis bei nelydimus nepilnamečius.
Išimtys bus taikomos ir tais atvejais, jeigu iš Užsienio reikalų ministerijos bus gauta išankstinė informacija, kad yra poreikis įleisti Rusijos piliečius humanitariniais pagrindais.
Nuo rugsėjo 19 d. kai Lietuva kartu su Latvija, Estija ir Lenkija priėmus regioninį sprendimą sugriežtinti individualią Rusijos piliečių patikrą bendras vykstančiųjų Rusijos piliečių srautas sumažėjo apie 45%.
Per 10 dienų į Lietuvą neįleisti 273 asmenys. Nuo rugsėjo 30 d. Suomija taip pat taikys atvykimo ribojimus Rusijos Federacijos piliečiams.
Lietuva laikosi nuostatos, kad Rusijoje paskelbta mobilizacija nėra automatinis pagrindas įleisti šios šalies pilietį į Lietuvą. Kiekvienas atvejis sprendžiamas individualiai, įvertinant visą informaciją ir galimas grėsmes Lietuvos nacionaliniam saugumui.
Nors grėsmės lygis Lietuvai dėl Rusijoje paskelbtos mobilizacijos nepakito, atsižvelgus į neprognozuojamus Kremliaus veiksmus Nepaprastosios padėties valdymo koordinavimo komitetas taip pat aptarė strateginių objektų bei infrastruktūros apsaugos stiprinimo priemones.
Nepaprastosios padėties valdymo koordinavimo komitete dalyvauja VRM, KAM , URM, SAM, SADM, Vyriausybės kanceliarijos, saugumo ir teisėsaugos tarnybų atstovai.
