Savo ruožtu D. Grybauskaitės komandos nariai feisbuke pasidalijo atsiminimais apie pirmąjį jų susitikimą su šalies vadove ir pastarąjį gyvenimo dešimtmetį.

Įsirėžė žvilgsnis: klausė ir klausėsi

„Pirmą kartą aš jį pamačiau 2009 m. liepos 20 d., kai Prezidentė visą politinę komandą susikvietė į pasitarimų salę. Pamačiau žvilgsnį. Žvilgsnį, kuris visada buvo iškalbingas. Žvilgsnį, kuris klausė ir klausėsi. Žvilgsnį, kuris nuolat reikalavo tikslumo, greičio ir esmės, turinčios tilpti į tiek, kiek sugebi nenusukti akių“, – rašė prezidentės vyriausiasis patarėjas Vidaus politikos grupėje Mindaugas Lingė.

Anot jo, D. Grybauskaitės žvilgsnis skatino pasitempti, ragino būti reikliam pirmiausia sau pačiam.

„Nors ir ne visada lengva atlaikyti, bet nesunku skaityti. Jis grūdino, bet tuo pačiu keldavo pasitikėjimą dėl būsimo sprendimo, kuris sekdavo gerai viską pasvėrus. Ar tik tokį žvilgsnį mačiau? Žinoma, ne. 10 metų stovėjimas tokioje akistatoje turėtų ilgalaikių liekamųjų padarinių“, – šyptelėjo jis.

Prisiminė nutikimą su muse

M. Lingė prasitarė, kad dirbant su prezidente būta daug akimirkų, kai jie juokdavosi ir net nuoširdžiai kvatodavosi. Netrūko esą ir žvilgsnių, dvelkiančių ramybe net tada, kai politinės žemės drebėjimai kitus versdavo panikuoti ir griuvinėti.

„Atsiminsiu ir tą žvilgsnį, kuris šoniniu regėjimu gebėdavo pastebėti net smulkiausias, bet ypatingos svarbos detales. Jau nekalbant apie tą, kurį tik galiu įsivaizduoti, nes, deja, nemačiau, bet apie jį girdėjau – kai susitikimo su Izraelio premjeru metu salėje į įkyriai skraidžiusią musę tuo pačiu šoniniu regėjimu sugebėjo nusitaikyti ir pritrenkti iš pirmo bandymo pernelyg neatitraukiant dėmesio nuo pašnekovo akių“, – dėkodamas prezidentei už galimybę, istorines akimirkas, patirtis ir išskirtinius metus rašė M. Lingė.

Tiesa, jis yra dirbęs ne tik su D. Grybauskaite, bet ir su prezidentu Valdu Adamkumi. Iš viso prezidentūroje M. Lingė dirbo 13 metų.

„Darbas su dviem istorinėmis asmenybėmis – vertinga patirtis, už kurią esu dėkingas abiem. Prezidentui Valdui Adamkui, iš kurio mokiausi diplomatijos, gludinau kampus, kad ne viskas politikoje kaip ir gyvenime yra juoda arba balta. Įkvėptas pavyzdžio jo kadencijos metais išmokau plaukti. Ir taip jau daugiau kaip 11 metų baseinas 3 k. savaitėje 6 val. ryto ir tonizuoja, ir išvalo galvą. Dėkingas Prezidentei Daliai Grybauskaitei už pasitikėjimą. Jos mokykla buvo grūdinanti, o darbo laukas – ne pasivaikščiojimas parko takeliais. Šalia darbo – visada ir gyvenimiškos pamokos. Išeinu su nuostabių patirčių bagažu, vienu kitu žilesniu plauku, dėkingumu ir įsirašęs į atmintį šios nuostabios Vilniaus senamiesčio vietos vaizdinius“, – patirtimi džiaugėsi patarėjas.

Atkreipė dėmesį į raudonus batus ir auskarus: trumpam reikėtų pamiršti

Spaudos tarnyboje dirbęs Liudas Zakarevičius aiškino, kad iš D. Grybauskaitės mokėsi kasdien ir kiekvieną sekundę. Dirbti su ja esą buvo sunku, bet įdomu.

„Įžvalgi. Reikli. Sąžininga. Linksma. Empatiška. Jautri. Teisinga. Nuovoki. Žmogiška. O svarbiausia, beprotiškai mylinti Lietuvą ir dirbanti tik jai. Ir tai viso labo keli apibūdinimai, kuriuos, jeigu reikėtų, galėčiau pasakyti apie D. Grybauskaitę – Prezidentę, kuriai dirbau nuo pirmos dienos, kai ji grįžo iš Briuselio į Lietuvą 2009-ųjų metų pradžioje“, – savo feisbuko paskyroje rašė jis.

L. Zakarevičius užtikrino visada prisiminsiantis pirmą jų susitikimą 2009 m. žiemą.

„Susivėlęs, raudonais batais, su keturiais auskarais ausyse iš kitos srities atkeliavęs į pirmą susitikimą su tuomet dar Prezidente nebuvusia Dalia, iš jos gavau dovanų kaklaraištį. „Šito tau gali prireikti“, – tada man pasakė ji. „Baikit, nemanau“, – pagalvojau sau. Bet prireikė. Ir reikėjo visus dešimt metų. Tiesa, tąkart ji pridūrė, kad raudonus batus ir auskarus trumpam reikėtų pamiršti. Per pirmus rinkimus buvau atsakingas už jos vizitus po Lietuvą, todėl tik išvažiavęs supratau, ką ji turėjo mintyje. Tiesa, raudoni batai išliko, o auskarai taip ir dingo visiems laikams“, – prisiminimais dalijosi jis.

Prisiminė jautrią akimirką: esu švari ir visiškai viena

L. Zakarevičius aiškino puikiai prisimenantis ir 2009 m. viešnagę Telšiuose.

„Buvo prasidėjęs nemenkas vienos žiniasklaidos grupės puolimas bandant menkinti ją kaip politikę, kaip žmogų, kaip asmenybę. Sėdėjome kultūros namų užkulisiuose laukdami susitikimo ir kalbėjome. Neįsivaizdavau, kad gali egzistuoti tiek politinio purvo, todėl natūraliai paklausiau: „Nebijote? Kam jums visa tai? Juk tiek purvo...“. Jos atsakymas buvo paprastas. „Aš neturiu, ko bijoti – mano tėvai mirę, artimųjų neturiu, draugus labai saugau, todėl visas purvas, kuris bus, bus pilamas tik ant manęs. Esu švari ir visiškai viena...“. Ir tokią ją mačiau visa dešimtmetį. Drąsią. Ryžtingą. Bebaimę. Tvirtą, nuoseklią ir teisingą. Iš jos mokiausi kiekvieną dieną“, – pripažino L. Zakarevičius.

Jis taip pat patikino, kad niekada neturėjo pagrindo abejoti D. Grybauskaitės idėjiniu stuburu, jos pasirinktu valstybės keliu ar atsidavimu.

„Kai reikėdavo, ji būdavo griežta. Kai aplinkybės leisdavo trumpam atsikvėpti nuo darbo – jautri. Kai turėdavome galimybę bendrauti neformalioje aplinkoje – linksma, empatiška ir turinti puikų humoro jausmą“, – rašė prezidentės komandos narys.

Vadina prasmingiausiu dešimtmečiu gyvenime

L. Zakarevičius taip pat pasidžiaugė, kad D. Grybauskaitė kiekvienam leido būti savimi.

„Niekada nebuvau pats formaliausias ar oficialiausias žmogus. Bet tai Prezidentei netrukdė. Kiekvienam savo komandos nariui ji leido būti asmenybe – tokiu, koks/kokia yra.

Per tuos 10 metų sukaupta nesuskaičiuojama galybė akimirkų, kurias norėčiau atsiminti visą likusį gyvenimą. Labai tikiuosi, kad laikas jų nepaskandins ir jos visada liks širdyje. Ir kai dabar baigiu krautis daiktus, tuštinu savo kabinetą ir bandau perbėgti visus tuos metus, suprantu, kad papasakoti norėčiau gerokai daugiau nei įmanoma. Tačiau minčių tiek daug, o prisiminimai tokie ryškūs, kad neužtektų tūkstančio baltų popieriaus lapų.

Bet žinau vieną nenuginčijamą faktą: Dalia Grybauskaitė buvo, yra ir bus MANO PREZIDENTĖ. Neginčijamas autoritetas ir nuostabus žmogus. Tokią ją atsiminsiu ir visada nešiosiuosi širdy. Buvo beprotiškai įdomus, dinamiškas, įtemptas, bet geras dešimtmetis. Ko gero, pats įdomiausias ir prasmingiausias gyvenime. Ačiū už tą galimybę dirbti kartu ir būti šalia!“, – dėkojo jis.

Mini geru žodžiu

Kad tai buvo puikūs 10 metų, savo feisbuko paskyroje rašė ir D. Grybauskaitės patarėja spaudos klausimais Živilė Didžgalvienė. Anot jos, dirbti prezidentės komandoje yra didelė garbė.

„Tai buvo sunki, atsakinga ir įdomi Mokykla. Daug išmokome, kartu augome ir išgyvenome daugybę iššūkių... Pamenu vieną susitikimą su Lietuvos tremtiniais Kaune. Prezidentei lipant ant scenos sakyti kalbos nukrito tremtinių vėliavos. D. Grybauskaitė buvo pati pirmoji jas pakelti, sakydama, kad „Lietuvos vėliavos ant žemės niekas nevolios!”. Man tai buvo kasdieninis pasididžiavimo Lietuva, savo valstybe pavyzdys. Ačiū Prezidentei, nuostabiems kolegoms, žurnalistams ir visiems, su kuriais teko bendradarbiauti! Tai buvo puikūs 10 metų!“, – užtikrino ji.

Kol vyko teismo procesas dėl įtarimų Daliai Ulbinaitei nutekinus slaptą VSD pažymą, jos pareigas ėjo Modestas Naudžius. Jis tikino, kad pasiūlymo prisijungi prie prezidentės komandos tiesiog negalėjo atsisakyti.

„Pasitikėjimas, dėl kurio ilgai virpėjo ir širdis, ir rankos. Smalsumas, dėl kurio palikai mėgstamą darbą ir komforto zoną. Patirtis, kuri radikaliai pakeitė požiūrį į valstybę ir politinį gyvenimą. Asmenybė, kurią gerbiau ir gerbsiu, žavėjausi ir žavėsiuos. Ačiū, Prezidente!“, – dėkojo jis.