Iš viso tyrimo autoriai vertino 90 universitetų bakalaurų ir vientisųjų studijų krypčių.
Iš jų:
1. Vilniaus universitetas pirmauja apie pusėje, tai yra net 41-oje studijų kryptyje;
2. Vytauto Didžiojo universitetas lyderiauja 12-oje studijų krypčių;
3. VILNIUS TECH universitetas pirmauja 11-oje studijų krypčių;
4. Kauno technologijos universitetas pirmauja 8-iose studijų kryptyse;
5. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas pirmauja 6-iose studijų
kryptyse;
6. Vilniaus dailės akademija lyderiauja 5-iose studijų kryptyse;
7. Lietuvos muzikos ir teatro akademija pirmauja 3-iose studijų kryptyse;
8. Lietuvos sporto universitetas pirmauja 2-ose studijų kryptyse.
9. Gen. J. Žemaičio Lietuvos karo akademija ir Klaipėdos universitetas pirmi vienoje studijų kryptyje.
Universitetų bakalaurų rengimo kokybė buvo vertinama pagal tuos pačius parametrus kaip ir kolegijų profesinių bakalaurų rengimas.
Kaip buvo dėliojami taškai: darbdavių nuomonė apie absolventų parengimą – 30 taškų, absolventų įsidarbinimas – 15 taškų, geriausių abiturientų (per egzaminus gavusių nuo 86 iki 100 balų) pasirinktos konkrečios krypties studijos – 10 taškų.
Atsižvelgta, koks buvo visų 2023 m. vasarą studijuoti priimtųjų į valstybės finansuojamas (10 taškų) bei, į nefinansuojamas (10 taškų) studijų vietas pirmakursių žemiausias balas.
Dar du kriterijai: koks buvo visų 2023 m. vasarą studijuoti priimtųjų į valstybė finansuojamas (5 taškai) ir į valstybės nefinansuojamas (5 taškai) studijų vietas pirmakursių balo vidurkis.
Taip pat vertintas 2022 m. studentų nubyrėjimas (15 taškų), atsižvelgta į kitus kriterijus.
Įvertintas magistrų rengimas
Vertinant universitetų magistrų rengimą buvo įvertintos 84 studijų kryptys. Iš jų:
1. Vilniaus universitetas pirmauja apie pusėje visų vertintų – 40-yje studijų krypčių;
2. Vytauto Didžiojo universitetas pirmauja 11-oje studijų krypčių;
3. VILNIUS TECH universitetas bei Kauno technologijos universitetas lyderiauja 9-iose
studijų krypčių;
4. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir Vilniaus dailės akademija lyderiauja 3-iose studijų kryptyse;
5. Lietuvos muzikos ir teatro akademija bei Klaipėdos universitetas pirmauja 2-ose
studijų kryptyse;
6. ISM vadybos ir ekonomikos universitetas, Mykolo Romerio universitetas, Gen. J. Žemaičio karo akademija bei Lietuvos sporto universitetas geriausi 1-oje studijų kryptyje.
Vertinant antrosios pakopos (magistrantų) rengimą 30 proc. viso dalykinio magistrantų rengimo reitingo svorio taip pat sudarė darbdavių (kuriuos apklausė sociologinių tyrimų bendrovė „Prime consulting“) nuomonė.
Kita tiek – 30 proc., sudarė mokslo rodiklių kryptyje lygis. Buvo remtasi Lietuvos mokslų tarybos (LMT) naujausiu universitetų mokslo veiklos vertinimu. LMT vertino universitetų mokslo lygį kryptyje penkiabalėje sistemoje.
Svarbu pastebėti, kad geriausio universiteto mokslo lygis skirtingose kryptyse laba įvairuoja. Nė vienas universitetas nėra geriausias visose kryptyse.
Štai Vilniaus universitetas yra vienas nedaugelio, kurio mokslo lygis įvertintas 5-etu. Ir net 4-iose kryptyse: biochemijoje, filologijoje, filosofijoje ir etnologijoje, bet pavyzdžiui farmacijos ir slaugos kryptyse įvertintas vos vienetu. Beje, daugiau jokia kita kryptis, jokiame universitete nebuvo įvertintas vienetu.
O štai 5-etą gavo dar Vytauto Didžiojo universitetas menotyros kryptyje. Daugiau joks universitetas negavo jokioje kryptyje 5-eto.
Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad tos universitetų studijų kryptys, kurios įvertintos mažiau nei 4 balais, nebegalės rengti doktorantų, o, jei negavo už mokslo lygį kryptyje trejeto nebegalės rengti ir magistrų. O štai tos, kurios negavo dvejeto, negalės rengti net ir bakalaurų. Tiesa, yra išlyga: silpnose kryptyse bus galima rengti studentus, pagal pakopas, jei universitetas susiras stiprų konkrečioje kryptyje partnerinį užsienio universitetą arba, jei trys aukštosios mokyklos sudarys konsorciumą.
Taigi, šis parametras turėtų būti atidžiau nagrinėjamas tiek būsimų doktorantų bei magistrantų, tiek ir bakalaurantų.
Dar 10 taškų universitetų magistrantūros krypčių vertinime suteikta už kryptyje gautas doktorantūros teises bei studijų vietas.
Vertindami magistrų rengimą įtrauktas ir jų studentų nubyrėjimas 2022 m. Šiam kriterijui suteiktas 10 taškų svoris.
Įvertino kolegijas
Žurnalas „Reitingai“ pristatė iš viso 51-os koleginės studijų krypties specialistų parengimo vertinimą. Iš jų:
1. Vilniaus kolegija pirmauja 21-joje profesinio bakalauro studijų kryptyje;
2. Kauno kolegija (kaip ir pernai) pirmauja 14-oje visų vertintų profesinio bakalauro
studijų krypčių;
3. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija pirmauja 5-iose vertintose studijų kryptyse;
4. Kauno technikos kolegija lyderiauja 3-ose vertintose studijų kryptyse;
5. Vilniaus dizaino kolegija bei Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla pirmauja 2-jose vertintose studijų kryptyse;
6. Klaipėdos valstybinė kolegija, Šiaulių valstybinė kolegija bei Kauno miškų ir
aplinkos inžinerijos kolegija pirmauja 1-oje vertintoje profesinio bakalauro studijų kryptyje.
