Toks užrašas puikavosi šio rajono aikštėje surengtoje akcijoje, skirtoje parodyti taikų Molenbeką.
„Šiuo metu labai svarbu būti vieningiems ir solidariems. Uždekime 100 žvakelių ir pagerbkime kruvino išpuolio Paryžiuje aukas. Mes esame taiki bendruomenė ir nepasiduosime tokioms provokacijoms“, – sakė akcijos organizatoriai.
Į aikštę, praėję nuodugnią policijos patikrą, susirinko daugiau nei tūkstantis žmonių. Paryžiui skendint gedule, Molenbeke, iš kurio kilę bent trys įtariami teroristai, skambėjo dainos ir šūkiai „Suimkit Molenbeko teroristus“.
„Taip, mes gyvename kiek skurdžiau, tačiau čia yra sunkiai dirbančių žmonių rajonas, o ne ekstremistų irštva. Apie islamo ekstremizmą ar sužinojau per televiziją“, – sako Molenbeko gyventoja Eslem.
Studentė prisimena ir nukautą Paryžiaus teroro akto organizatorių Abdelhamidą Abaaoudą: „Mano tėtis turėjo kavinę čia. Seniau ten lankydavosi ir A. Abaaoudas. Pamenu, kartą jis man padovanojo vaikišką žaislą, sudarytą iš dviejų magnetų“.
Molenbeko fenomenas
Beveik 100 tūkst gyventojų turintis centrinis Briuselio rajonas yra tankiausiai apgyvendinta vieta sostinėje. Čia taip pat yra didžiausia musulmonų, daugiausia turinčių marokietiškas šaknis, bendruomenė Belgijoje. Dauguma jos gyventojų yra trečios ar net ketvirtos kartos imigrantai iš musulmoniškų šalių ir save drąsiai vadina belgais europiečiais.
Per pastarąją savaitę policija, surengusi netikėtus reidus, Molenbeke areštavo septynis žmones, galimai susijusius su kruvinais Paryžiaus įvykiais. Pareigūnai tikina užkirtę kelią ir dar vienam galimam teroro aktui, planuotam pačiame Molenbeko rajone.
Šio rajono gyventojai kratosi ryšių su jų rajone veikusiais islamo radikalais bei kaltina žiniasklaidą, Molenbeką vadinančią „Europos terorizmo židiniu“.
Tačiau Belgijos premjeras Charlis Michelis, komentuodamas per pastarąjį dešimtmetį Europoje įvykdytus teroro aktus, mano kiek kitaip: „Pastebiu, kad kiekvieną kartą tai yra susiję su Molenbeku. <...> Tai yra didžiulė problema“.
Radikaliojo islamo pusė Molenbeke pasireiškė dar prieš tragiškus praeitos savaitės įvykius Paryžiuje, kurie buvo kruviniausia ataka Prancūzijoje po II-ojo pasaulinio karo.
2001 m. asmenys iš Molenbeko nukovė Afganistano politinį ir karinį lyderį Ahmadą Shah Massoudą, aktyviai kovojusį prieš Talibano rėžimą.
Vienas iš 2004 m. Madrido traukinio sprogdinimo sumanytojų Hassanas El Haski taip pat buvo kilęs iš šio Briuselio rajono.
Čia rezidavo ir Mehdi Nemmouche, kaltinamas praeitais metais įvykdęs teroro aktą Žydų muziejuje Briuselyje.
Tragiškai atakai prieš „Charlie Hebdo“ redakciją šių metų sausį buvo panaudoti ginklai, kuriuos Amedy Coulibaly įsigijo iš Molenbeko ginklų pardavėjo.
Marokietis Ayoubas El Khazzani, kuris išsitraukęs kalašnikovo automatą pradėjo šaudyti greitajame traukinyje Amsterdamas – Paryžius, gyveno šiame liūdnai pagarsėjusiame rajone.
Neoficialiai kalbama, jog šiame Briuselio musulmonų rajone egzistuoja zonos, kurių nekontroliuoja policijos pareigūnai. Vietos musulmonų bendruomenė bendrauja trimis kalbomis, yra nedidelė ir koncentruota, todėl ją stebėti yra ypač sudėtinga.
Belgijos vidaus reikalų ministras televizijos interviu metu pripažino: „Šiuo metu mes nekontroliuojame Molenbeko“.
Žaislas iš teroristo rankų
Čia teisę studijuojanti Eslem puikiai pamena Paryžiaus teroro aktų architektu pramintą A. Abaaoudą: „Jis buvo labai paprastas vaikinas. Kuomet išgirdome apie jį šiame kontekste, labai nustebome – jis nebuvo religingas, nėjo į mečetę, vartojo alkoholį ir gal net vartojo narkotikus. Apie kokį religinį džihadą mes kalbame?”. Ji prisimena atvejį, kuomet A. Abaaoudas jai kadaise yra padovanojęs vaikišką žaislą.
„Jūs turbūt nustebsite, tačiau Molenbekas man yra labai graži ir rami vieta gyventi. Apie radikalizmą ir terorizmą jame aš sužinojau tik iš televizijos. Studijuoju teisę, fotografuoju, dalyvauju vietos kultūros centro projektuose – gyvenu čia pilnavertį jauno žmogaus gyvenimą. Nesu teroristė“, – sako tvirto sudėjimo ir plačios šypsenos Eslem. Ji gimė ir užaugo šiame rajone, o jos tėvai kilę iš Turkijos.
Mergina sako buvo nustebusi čia prasidėjusiais areštais ir tokiu pasaulio dėmesiu. Ji mano, kad Molenbeko vardas tapo tiesiog madinga palyda terorizmo temai Europoje.
Pasak jos, po išpuolių prieš „Charlie Hebdo“ redakciją, rajone padaugėjo policijos, prasidėjo kratos, areštai ir reidai, kurie dar labiau suintensyvėjo po tragiškų Paryžiaus įvykių.
„Dažnai policija tikrina praeivius gatvėse. Tačiau tai yra normalu, tai yra kaina, kurią rajonas turi sumokėti už tai, ką padarė jame rezidavę teroristai“, – įsitikinusi belgė.
Ji labai nenori, kad jos namus pasaulis žinotų tik dėl krislelio banditų, kurie niekaip neatspindi viso rajono bendruomenės: „Kviečiu visus miesto svečius apsilankyti čia, pasivaikščioti mūsų gatvelėmis ir išgerti mėtų arbatos arabiškose kavinukėse“.
Mergina sako, kad būtent tai ir gąsdina: šis rajonas nebuvo kažkuo labai išskirtinis: „Jis turėjo visas įprastas rajono sudedamąsias kultūrines ir socialines dalis. Aš tikrai nežinau dėl ko tai tapo teroristų prieglauda“.
„Galbūt lemia tai, kad čia yra daug imigrantų – darbo žmonių, kurių pragyvenimo lygis nėra toks aukštas. Jaunimas neturi tokios aprūpintos paauglystės, kai kurie jų meta mokyklą, pradeda laiką leisti gatvėje, daryti smulkius nusikaltimus. Tokiais yra lengva pasinaudoti“, – svarsto Eslem, tačiau nežino, kodėl būtent čia, o ne kituose Briuselio musulmonų rajonuose, susidarė tokia situacija.
Nebuvo religingi musulmonai
Pagrindinėje rajono aikštėje, prie merijos sutiktas Mohamedas sako, kad šiandien jis čia nesijaučia saugus. „Policija galėtų skirti daugiau dėmesio. Skeptiškai vertinu kalbas, kad policija turėtų palikti ramybėje mūsų rajoną. Jei elgiesi gerai, tu neturi problemos dėl jos“, – sako treningus vilkintis vyras.
Paklaustas, kaip pasikeitė kasdieninis gyvenimas, Mohamedas atsako, jog rajone juntama įtampa, žmonės tikrinami policijos, netikėtai užtveriamos gatvės ir vykdomi reidai, žmonės piktinasi, nes kratos atliekamos be reikalingų dokumentų. Jaunos šeimos susiduria su daug nepatogumų – bijo vaikus leisti į mokyklą, nežino, kaip paaiškinti jiems, kad dieną teks praleisti namuose.
Tačiau didžiausiu nepatogumu jis vadina po rajoną pasklidusius žurnalistus, beldžiančius į namų duris ir ieškančius sensacijų bei uždavinėjančių vienodus klausimus apie teroristus: „Patys to nenorėdami, mes esame stigmatizuojami. Žiūrėkite, mano vardas yra Mohamedas, esu marokietiškų šaknų, esu musulmonas ir gyvenu Molenbeke. Turbūt šiandien esu vienas baugiausių žmonių pasaulyje“.
„Taip, Molenbekas yra mažas rajonas, mes galbūt kartu su jais sėdėjome toje pačioje kavinėje, mynėme tų pačių gatvių plyteles“, – sako jis ir prašo neteisti viso 100 tūkst. gyventojų turinčio rajono dėl trijų iš čia kilusių teroristų.
Mohamedas prisimena ir juokingą atvejį, kuomet žurnalistas, tikėjęsis čia išvysti džihadistus, paklausė jo, ar ketina ir toliau gyventi Molenbeke: „Aš jam atsakiau, kad tikiuosi čia mirti. Jis ne taip suprato mano mintį ir pastebėjau, kaip jo akių vyzdžiai išsiplėtė“.
Jo nuomone, labai svarbu integruoti ir skirti dėmesį problematiškam rajono jaunimui.
Kita priežastis, Mohamedo nuomone, yra tai, jog rajone yra 22 mečetės, tačiau imamai vengia kalbų apie radikalizmą.
Vyras teigia žinojęs ir su teroro aktu siejamus teroristus, gyvenusius ar rezidavusius Molenbeke: „Asmeniškai jų nepažinojau, tačiau daugybę kartu esu matęs, turime bendrų draugų. Buvau šokiruotas, kai mano draugai matė Salahą savaitę prieš teroro aktus paliekantį naktinį klubą su merginomis, jis atrodė apsvaigęs“.
Teroristų sąsajos nenustebino
Molenbeke trejus metus išdirbusi Alisa sako kad rajonas jai pasirodė gana saugus, nors sutemus jo vengdavo. „Mano maršrutas ten apsiribodavo tik darbu, viena kita kavine pietums ir atstumu iki metro linijos“, – pasakoja moteris. Anot jos, Molenbekas yra tarsi dėlionė, kurio viena dalis negali atspindėti visko, tačiau ji yra bendro paveikslo sudedamoji dalis: „Šis rajonas yra pusiau belgiškas, pusiau arabiškas. Yra gražių gatvelių su puikiomis kavinukėmis, yra gatvelių į kurias geriau neiti“.
Alisa sako, jog Molenbeke nesijautė jaukiai vien dėl to, kad yra moteris: „Aš skyriausi nuo daugumos, sulaukiau daug žvilgsnių ir priekabių, nes esu šviesiaplaukė ir nenešioju hidžabo“.
Anot jos, nors Molenbeke lankytis vengia dauguma Briuselio gyventojų, šio rajono nereikėtų vadinti „islamistų irštva“.
Jos nuomone, problemos dėl islamo radikalizmo Briuselio centre priklauso nuo dviejų priežasčių – nuo paplitusios liberaliosios kairės politikos, jos nesuvaldymo bei religinių lyderių įtakos nebuvimo Molenbeko bendruomenėje.
„Net radikalus islamas gali būti tiek disciplinuotas, tiek vedamas adrenalino, jei taip galima pasakyti. Pastebėjau, kad dažnai į islamą linksta jaunimas. Ten jis randa tai, ko nėra jų aplinkoje – kultūrą bei bendruomeniškumą arba adrenaliną“, – sako moteris. Anot jos, vietos imamai neturi pakankamo autoriteto, nemezga glaudaus ryšio su visa bendruomene, o ekstremistai turi puikias sąlygas veikti šioje multikultūrinėje terpėje.