Pasirašyti dokumentai, apie kuriuos nežinojo net Vyriausybė: Anušauską savi kaltina slapta nusileidus vokiečiams

Apie šį dokumentą iki šiol nežinojo nei Vyriausybė, nei Seimas. Vis dėlto ministras A. Anušauskas sako – dėmesys skiriamas ne tiems akcentams.

Dėl Vokietijos Lietuvai pažadėtos brigados šalys tiek viduje, tiek tarpusavyje skęsta vis gilesniuose ginčuose.

„Madrido vadovų susitikime buvo sutarta, kad NATO palaiko nuostatą didinti esančius batalionus iki brigados lygio ir palaiko susitarimą sutarti dvišaliu būdu“, – Seime kovo 10 d. komentavo TS-LKD pirmininkas, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Lietuva tikėjosi, kad ne tik jau esantis NATO batalionas didės iki brigados, bet papildomai bus ir vokiečių brigada.

Dabar Vokietija siūlo naujų sutarimų ir bando įtraukti daugiau šalių. Vasario viduryje Briuselyje A. Anušauskas dalyvavo NATO gynybos ministrų susitikime. Vokiečiai pasiūlė pasirašyti susitarimą, kuriame brigada nebuvo minima.

Užsienio reikalų ministerija nurodė nepasirašyti tokio dokumento. Vokiečiai pasiūlė kitą – šį krašto apsaugos ministras pasirašė. Apie tai viešai neskelbta, iki dabar nežinojo ir Seimas su Vyriausybe. Prezidentūra pakomentuoti atsisakė.

„Yra tas 3+3 naujas formatas atsiradęs“, – LNK paaiškino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Šis formatas – Baltijos šalyse dislokuotos NATO kovinės grupės. Lietuvoje vadovauja vokiečiai, Latvijoje – kanadiečiai, Estijoje – britai.

Borisas Pistorius

© dpa / Scanpix

Vokiečių iniciatyva 6 šalys pasirašė deklaraciją: sutarta Baltijos šalyse statyti ginkluotės sandėlius. Apie brigadas – nė žodžio. Kalbama apie karių skaičiaus didinimą visose Baltijos šalyse, koordinuojantis su NATO.

„Toks naujas formatas atsiradęs. Ten, matyt, yra visokių iniciatyvų ir visokių popierių“, – kalbėjo L. Kasčiūnas.

Krašto apsaugos ministras nesutinka, kad šia deklaracija Lietuva sutiko su Vokietijos siūlymu, jog brigada Lietuvoje gali būti nedislokuota, užteks ginkluotės.

„Ne, ne, ne. Čia šiek tiek kitas kontekstas iš tikrųjų, čia ne tai“, – LNK komentavo A. Anušauskas.

„Aš nedetalizuosiu tų techninių dalykų, bet tai tiesiog nėra susiję su šalių įsipareigojimais, čia yra atskiri dalykai“, – sakė ministras.

Konservatoriai kritikuoja savo ministrą Anušauską, esą pasirašyta deklaracija naudinga visoms šalims, tik ne Lietuvai.

„Lietuva yra vienu ar dviem žingsniais priekyje, to neturi nei latviai, nei estai. Mes sakėme, kad būtų klaidinga dabar galvoti, jog reikia kitų palaukti, kol kiti pasivys“, – priminė NSGK pirmininkas L. Kasčiūnas.

Krašto apsaugos ministerijos pareigūnai kritikuoja užsispyrimą į sutarimus įrašyti žodį „brigada“ – esą vokiečiai to nenori, kol NATO nepatvirtino naujų Baltijos šalių gynybos planų. Tai planuojama liepą Vilniuje.

Vokiečiai esą sutiktų įsipareigoti dislokuoti konkrečius skaičius karių, tik kol kas – ne brigados dydžio. Prieš dvi savaites Vokietijos gynybos ministras Vilniuje oficialiai pristatė: dėl brigados Lietuvoje spręsti turi NATO.

Gabrielius Landsbergis

© ELTA / Andrius Ufartas

„Aš manyčiau, kad mes akcentus dedame ne ten. Lietuva bus ginama NATO regionine gynybos plano nustatyta tvarka ir ten dalyvaus ne brigada, o brigados, divizijos – apie tai kalba“, – LNK komentavo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

Valstybės gynimo taryba sutarė, kad Lietuva siekia vokiečių brigados dislokavimo Lietuvoje.

„Neatsitraukti nuo teksto, kuris yra suderėtas, labai aiškiai, visa valstybė turi garsiai pasakyti, drąsiai ir nesibaiminti, kad galbūt kas nors rūstesniu žvilgsniu į mus žvilgtelės“, – pabrėžė G. Landsbergis.

Dabar vokiečiai esą turės pagrindą sakyti, kad Lietuva jau sutiko, jog Vokietija neprivalo dislokuoti visos brigados.

„Galutinis tikslas vis tiek yra brigada čia, mes negalime užsifiksuoti tik ties viena stotele“, – akcentavo L. Kasčiūnas.

„Jeigu jau kas kalba apie išankstinį ginkluotės dislokavimą, supranta, kad tai nėra kažkur laukuose palikta ginkluotė, – ją reikia ir prižiūrėti, ir bandyti, ir tikrinti, ir taisyti, ir saugoti. Tai irgi susiję su karių dislokavimu“, – paaiškino A. Anušauskas.

Berlyne prieš kelias savaites lankėsi ir prezidento Gitano Nausėdos patarėjai, „Der Spiegel“ skelbė, kad ir jiems pasiūlytas naujas dokumentas, bet šalies vadovo patarėjai nepasirašė. Ministrų kabinetas dėl nepakankamos iniciatyvos kritikuoja patį G. Nausėdą.

Visą LNK reportažą žiūrėkite čia: