Ikiteisminiu tyrimu nustatyta, kad gavusi leidimą 32 metų VSDFV specialistė praėjusių metų birželį leidime nustatytomis valandomis dar įsidarbino ir buhaltere vienoje Tauragės antstolio kontoroje. Įtariama, kad I.B., buvo iš anksto susitarusi su antstoliu V.Š., kuris VSDFV Tauragės skyriui pateikė suklastotus dokumentus su neteisingais duomenimis apie I.B. išmokėtą 10 tūkstančių litų atlyginimą. Analogišką darbą dirbusioms buhalterėms buvo mokama tik 800 Lt alga.
Taip pat įtariama, jog moteris pasinaudojo V.Š. VSDFV Šilalės skyriui pateiktu pranešimu apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pabaigą. Remiantis jame įrašytais duomenimis, I.B. apgaule įgijo teisę gauti 125 936 Lt motinystės pašalpą, kuri yra net 66 291 Lt didesnė negu būtų apskaičiuota pagal darbą pagrindinėje darbovietėje.
VSDFV galėjo būti padaryta didelė turtinė žala, todėl pagal Baudžiamąjį kodeksą įtariamiesiems gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.
Išmokos vis didėja
Generalinės prokuratūros duomenimis, įtartinų pašalpų mokėjimo atvejų Lietuvoje gana daug. Pasak Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos direktoriaus Mindaugo Mikailos, pernai padaugėjo būsimų mamyčių ir tėvelių, kurių atlyginimai nuo 3 tūkstančių staiga šokteldavo iki 18–21 tūkstančio litų. Palyginti su ankstesniais metais, 2008-aisiais „Sodra“ motinystės pašalpoms skyrė 630 mln. litų daugiau. Planuojama, kad šiemet jau reikės apie 800 mln. litų. „Jei sukčiavimui nebus užkirstas kelias, priartėsime prie milijardo, skiriamo vien šiai išmokų rūšiai“, – perspėjo „Sodros“ direktorius.
Generalinio prokuroro Algimanto Valantino nuomone, prielaidos sukčiauti susidarė todėl, kad motinystės pašalpos dydis buvo nustatomas pagal žmogaus gautą užpraeito ketvirčio atlyginimą, kurį fiktyviai padidinti nebūdavo sunku.
Sukčiauja pagal susikurtus modelius
Prokurorai atliko ikiteisminių tyrimų analizę, kuri atskleidė, jog motinystės pašalpų lėšos buvo grobstomos planingai – pagal tam tikrus susikurtus modelius. Vienas populiariausių – kai įmonė realiai nevykdo jokios ūkinės-finansinės veiklos, o yra įsteigta tik nusikalstamai veiklai nuslėpti. „Sodrai“ teikiami melagingi duomenys apie darbuotojų uždarbį, siekiant užvaldyti šio fondo biudžeto lėšas, išmokamas motinystės pašalpas.
Kita jau tradicine tapusi nusikaltimo schema, kai darbuotojui per laikotarpį, kuriuo skaičiuojamas kompensuojamasis uždarbis ir nustatomas motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, gerokai padidinamas atlyginimas.
Generalinio prokuroro pavaduotojas Vytautas Barkauskas pastebėjo, jog neretai greta sukčiavimo nustatomas ir dokumentų klastojimas, apgaulingas apskaitos tvarkymas, be kurių sukčiavimas būtų praktiškai neįmanomas.
Ko gero, analogų neturinti ir viena stambiausių sukčiavimo bylų į FNTT pareigūnų rankas pakliuvo šių metų sausio pabaigoje. 33 metų UAB „Euro paštas“ direktorius Artūras Leonavičius buvo įtartas organizavęs aferą, kuria, sufabrikavus motinystės pašalpų mokėjimo tvarką, siekta užvaldyti daugiau nei 700 tūkstančių litų „Sodros“ lėšų. Prieš tai keturis kartus už vagystes teistas A.Leonavičius, bandydamas įgyvendinti nusikalstamą sumanymą, surado 10 besilaukiančių moterų, daugiausia – studijuojančiųjų viename Kauno universitete. Vyras pasiūlė joms fiktyviai įsidarbinti jo vadovaujamoje bendrovėje vadybininkėmis, kad paskui apgaule gautų motinystės pašalpas. Visos moterys žinojo, jog realiai bendrovėje jos nedirbs ir atlyginimo negaus.
UAB „Euro paštas“ direktorius dokumentuose nurodydavo, kad tą ketvirtį, pagal kurį skaičiuojama motinystės pašalpa, jis darbuotojoms priskaičiavęs beveik po 24 tūkstančius litų darbo užmokesčio. Kitais ketvirčiais, už kuriuos motinystės pašalpa nebuvo skaičiuojama, vadovas deklaravo nėščiosioms darbo užmokesčio nemokėdavęs, nes moterys neva būdavo išėjusios nemokamų atostogų, sirgo. Pasitaikydavo, kad dokumentuose būdavo nurodoma tik minimali jų alga. Moterims pagimdžius, iš „Sodros“ biudžeto buvo išmokėtos 25–30 tūkst. litų vienkartinės motinystės išmokos.
Apgaule įgytos motinystės pašalpos vaikų susilaukusioms moterims buvo pervestos į asmenines sąskaitas. Vėliau pinigai subyrėdavo į A.Leonavičiaus kišenę. Daugiau nei 320 tūkstančių litų UAB „Euro paštas“ direktorius spėjo pasiimti.
Apgavysčių turėtų mažėti
Pasak Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos direktoriaus pavaduotojo Alvydo Packevičiaus, sukčiavimo ir apgaulingos apskaitos tvarkymo atvejų padaugėjo dėl to, kad iki 2 metų buvo prailgintas motinystės pašalpų mokėjimas. Tačiau, jo manymu, ateityje tokių nusikaltimų mažės, nes buvo pakeistas išmokų apskaičiavimo tvarkos ir dydžio teisinis reglamentavimas.
VSDFV direktoriaus M.Mikailos teigimu, „Sodros“ specialistams turint įtarimų, leidžiama stabdyti motinystės išmokos mokėjimą ir atlikti patikrinimus, kurių metu mokama tik minimali pašalpa. Juk žala VSDFV biudžetui atskiro sukčiavimo atveju gali siekti net keliasdešimt tūkstančių litų.
„Pinigų turi būti gaila, nes tai visų turtas. Manau, kad atsiras žmonių, kurie nelauks baudžiamojo proceso ir patys sutiks atlyginti padarytą žalą“, – vylėsi Generalinės prokuratūros vadovas A.Valantinas.
Komentaras
Dr. Olegas Fedosiukas, Lietuvos AT teisėjas, Mykolo Romerio universiteto Baudžiamosios teisės katedros docentas
Pati valstybė sukurstė žmones: dėl netobulo įstatymo normalūs piliečiai tapo nusikaltėliais. Apmaudu. Juk kiekvienas įstatymo pakeitimas yra tikrinamas, kokias neigiamas pasekmes gali sukelti. Šiuo atveju, tokių pasekmių nebuvo įžiūrėta, matyt, tiesiog pražiopsota, kad kai kurie žmonės bandys pasinaudoti įstatymo spraga. O iš pačių žmonių tikėtis sąmoningumo – naivoka, juk kiekvienas nori, kad jam būtų geriau. Skaudžiausia, kad į tą liūną pateko nemažai moterų. Užuot galvojusios apie savo kūdikius ir pasinaudojusios valstybės parama, jos tapo nusikaltėlėmis ir pagrindinėmis atsakovėmis sukčiavimo bylose.