Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) direktorius Henrikas Mickevičius sako, kad tokie siūlymai viso labo yra politikavimas, o visuomenei būtų kur kas geriau, jeigu praeities žaizdos nebūtų aitrinamos. „Mano nuomone, politiškai būtų žymiai prasmingiau apskritai apie tai nekalbėti, neeskaluoti to klausimo, nekelti į viešumą ir dirbtinai nekurti priešiškumo“, - DELFI sakė H. Mickevičius.
Nori uždrausti niekinti istoriją
Seimo posėdžių sekretoriate įregistruotose Baudžiamojo kodekso pataisose parlamentarai siūlo bauda, areštu, laisvės apribojimu arba laisvės atėmimu iki 3 m. bausti tuos asmenis, kurie viešai propaguoja, neigia, šiukščiai menkina ar pateisina komunizmo ir fašizmo vykdytą genocidą bei kitus šių režimų nusikaltimus.
Tokios pats bausmės siūlomos už Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio (LLKS) dalyvių-karių savanorių, 1944-1953 m. ginklu kovojusių prieš sovietinę okupaciją, šmeižimą, kai šis šmeižtas viešai pareiškiamas žodžiu ar raštu, taip pat naudojant visuomenės informavimo priemones ar elektroninių ryšių tinklus.
„Mūsų tikslas nėra persekioti kitaip manančių, mūsų tikslas yra sukurti sąlygas mūsų teisėsaugos institucijoms tirti atvejus, kai komunizmo nusikaltimai ar partizanų kovos menkinamos tendencingai ir piktavališkai. Panašių atvejų jau pasitaikė: pavyzdžiui, yra interneto svetainių, kurios propaguoja komunizmą, pateikia visiškai kitokią istoriją, negu daugelis amžininkų ir istorikų, partizanus vadina banditais“, - DELFI aiškino P. Saudargas.
Konservatoriau-krikdemo tvirtinimu, partizanų niekintojai bei komunizmo ir fašizmo nusikaltimų teisintojai linkę faktus apversti aukštyn kojomis, o tai esą yra istorijos iškraipymas, jos niekinimas. Anot jo, laisvės kovos ir ginkluotas pasipriešinimas sovietinei okupacijai yra vienas iš svarbiausių Lietuvos istorijos momentų, kurį „turime gerbti ir teisingai prisiminti“.
„Tarkime, partizanai kovojo už laisvę, ėmė ginklus, ėjo į miškus, o sovietų okupantai juos persekiojo, žudė, medžiojo ir kitaip bandė įvesti sovietinę tvarką. Tačiau šitą laisvės kovą bandoma apsukti atvirkščiai, sakoma, kad partizanai buvo banditai, kad žudė nekaltus žmones. Tai yra šmeižimas“, - piktinosi parlamentaras ir pabrėžė, kad Lietuvos teisės sistema šiuo požiūriu yra „skylėta“.
H.Mickevičius: geriau būtų patylėti
Tuo tarpu ŽTSI direktorius, teisininkas H. Mickevičius teigia, kad pildyti ar taisyti Lietuvos teisės aktų nėra jokio reikalo, o parlamentarų iniciatyvą įvertino kaip politikavimą bei nereikalingų diskusijų skatinimą. Jo tvirtinimu, jeigu viešojoje erdvėje įžeidžiami žmonės, atidavę gyvybes kovoje prieš totalitarinius režimus, tai juos bausti galima ir dabar.
„Dabartinės teisinės bazės visiškai pakanka bausti žmonėms, kurie viešojoje erdvėje rodo nepagarbą ar juo labiau įžeidžia žmones, atidavusius gyvybę ar kaip kitaip pasiaukojusius kovoje prieš totalitarinius režimus“, - sakė H. Mickevičius.
Anot jo, kiekvienas asmuo turi teisę laisvai reikšti nuomonę, net jeigu ji yra šokiruojanti ar kažkam nemaloni, mat tokios yra demokratinio žaidimo taisyklės. Baudžiama turėtų būti tik tuo atveju, jeigu akivaizdžiai peržengiamos nuomonės raiškos ribos, tačiau negalima nustatyti, kam ką gerbti.
H. Mickevičius, be kita ko, skeptiškai įvertino ir kai kurių Vakarų Europos valstybių patirtį, kai baudžiama už nacizmo bei fašizmo nusikaltimų neigimą. Pasaulyje ypač plačiai nuskambėjo istorija, kai britas Davidas Irvingas Austrijoje susilaukė bausmės, o vėliau buvo ištremtas už tai, kad suabejojo dujų kamerų Aušvice buvimu ir vadinamosios Krištolinės nakties žydų pogromą pavadino ne nacių, bet nežinomų žmonių darbu.
„Kai kuriose Vakarų valstybėse tokia atsakomybė tikrai yra numatyta, bet tokių valstybių palyginus yra tikrai nedaug. Ir tai yra tos valstybės, kur fašizmas prasidėjo ar turėjo ypatingų pasekmių“, - DELFI pasakojo H. Mickevičius, o bandymus šią patirtį pritaikyti Lietuvai vadina dirbtiniais.
„Čia dirbtinis klausimo kėlimas. Mano nuomone, politiškai būtų žymiai prasminčiau apskritai apie tai nekalbėti, neeskaluoti to klausimo, nekelti į viešumą ir dirbtinai nekurti priešiškumo“, - teigė ŽTSI direktorius.