aA
Socialdemokratai ir „tvarkiečiai“ yra tos partijos, kurios per artėjančius rinkimus gali labiausiai priartėti prie dabartinių reitingų lyderių konservatorių ir „valstiečių“, mano LRT.lt kalbinti politologai.
Ramūnas Karbauskis ir Gabrielius Landsbergis
© DELFI / Andrius Ufartas

Tiesa, kaip pastebi politikos ekspertai, „tvarkiečių“ planus gali sujaukti aktyvėjanti Darbo partija su Viktoru Uspaskichu priešakyje, o Gintauto Palucko socdemams nemenku iššūkiu, panašu, taps valstybės dotacijos netekimas.

DELFI užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ spalio 16–30 d. atlikta apklausa rodo, kad partijų reitingų pirmosios pozicijose tebėra įsitvirtinę konservatoriai (19 proc.) ir „valstiečiai“ (15,2 proc.).

Trečioje populiariausių partijų vietoje įsitvirtinusi „Tvarka ir teisingumas“, kurios reitingas siekia 9,2 proc. (rugsėjį – 7,2 proc.), ketvirtoje – Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) su 6,2 proc. respondentų palaikymu (rugsėjį – 5,4 proc.).

5 proc. rinkėjų pasitikėjimo barjero, apklausos duomenimis, nesiekia Darbo partijos (4,6 proc.), Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (4,3 proc.), Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (3,5 proc.), Liberalų sąjūdžio (3,4), Lietuvos centro partijos (3,3 proc.) reitingai.

„Viskas priklausys nuo to, kiek sumažės „valstiečių“ populiarumas, nes automatiškai jų rinkėjai pasiskirstys kitoms partijoms. Jei galvotume apie laikotarpį iki kitų Seimo rinkimų, mažiau netikėtas iššokimas, pagal dabartinius reitingus, būtų „Tvarka ir teisingumas“, o kitas variantas, už kurį aš statyčiau, būtų G. Palucko socialdemokratai“, – LRT.lt sakė Lietuvos karo akademijos docentas politologas Vytautas Isoda, paklaustas, kas artėjančiuose rinkimuose galėtų tapti juoduoju arkliuku ir konkuruoti su reitingų lyderiais konservatoriais ir „valstiečiais“.

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius politologas Algis Krupavičius LRT.lt pritarė V. Isodos nuomonei. Anot jo, LSDP galėtų sugrįžti net į pačią aukščiausią partijų lygą.

Vis dėlto politologai sutaria – lengviau pasakyti negu padaryti. Politikos ekspertai tikina, kad tiek „tvarkiečiai“, tiek ir socialdemokrati kovoje dėl rinkėjų simpatijų susidurs su didelėmis kliūtimis.

„Tvarkiečių“ sėkmės paslaptis ir į nugarą kvėpuojantis V. Uspaskichas

LRT.lt kalbintas rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ sociologas Romas Mačiūnas tvirtina, kad „tvarkiečių“ populiarumo priežastis yra susijusi su palankiu visuomenės požiūriu į partijos vedlį Remigijų Žemaitaitį.

„Pagrindinė priežastis, kodėl šiuo metu „tvarkiečiai“ populiarūs, yra ta, kad tai vienintelė partija turinti lyderį, kuris yra vertinamas labiau palankiai negu nepalankiai. Kitų partijų, net ir tų, kurios pirmauja, lyderiai vertinami labiau neigiamai negu teigiamai. R. Žemaitaitis yra vienintelis lyderis, kuris turi daugiau palankių vertinimų negu nepalankių“, – teigė R. Mačiūnas.

Politologas V. Isoda LRT.lt teigė, kad partija „Tvarka ir teisingumas“ populiarumą ėmė auginti po to, kai užčiuopė kairiųjų pažiūrų fronte atsivėrusį vakuumą.

„Realiai „tvarkiečiai“ beliko vienintele partija kairėje pusėje, kurios bent pastaruoju metu nekrečia skandalai. Lietuvoje visada kairysis elektoratas buvo didesnis ir jis ieško partijos, kuri nebūtų konservatoriai. Liberalai istoriškai susisaistė su dešiniąja puse. Dirbančiosios klasės atstovui liberalios partijos nėra tas pirmas pasirinkimas. Taigi šitą vakuumą, atsiradusį po socialdemokratų skilimo, „tvarkiečiai“ po apsivalymų nuo Petro Gražulio sėkmingai užpildo“, – kalbėjo politologas.

Anot V. Isodos, partijos pakilimui reitingų lentelėse įtakos turėjo ir kontraversiškai visuomenėje vertinamo buvusio „tvarkiečių“ lyderio Rolando Pakso pasitraukimas iš partijos.

Politologo A. Krupavičiaus manymu, partija „Tvarka ir teisingumas“ pastaruoju metu tapo ta politinė jėga, kuri sugeba itin sėkmingai mobilizuoti protesto rinkėjus. Vis dėlto, kaip perspėjo politologas, į šį elektorato segmentą taip pat taikosi ir „darbiečiai“.

„Tvarkos ir teisingumo“ ir Darbo partijos elektoratas yra net ne du susisiekiantys indai, o beveik vienas ir tas pats indas. Tiesa, paramos lygis partijoms skiriasi – jei parama „tvarkiečiams“ parama auga ir stabilizuojasi, tai parama „darbiečiams“ mažėja. [...]

Darbo partija bando aktyviau konkuruoti. Yra nemaža tikimybė, kad vyks paramos persiskirstymas tarp „Tvarkos ir teisingumo“ ir Darbo partijos, ir nebūtinai tas persiskirstymas bus naudingas „tvarkiečiams“. V. Uspaskichas yra mažiau energingas, mažiau aktyvus, bet jis tebeturi tam tikro patrauklumo ir turi ambiciją sugrąžinti partiją bent jau iki 5 procentų rinkėjų paramos, ir toks tikslas yra pasiekiamas“, – svarstė pašnekovas.

Ar LSDP sugrįš į partijų elitą?

A. Krupavičius, kalbėdamas apie į dvi stovyklas – LSDP ir „socialdarbiečius“ – pasidalinusius socdemus, akcentavo, kad G. Palucko vadovaujami socialdemokratai pastaruoju metu iš esmės pradeda atsikovoti po partijos skilimo prarastus rinkėjus. Politologo teigimu, ši tendencija neturėtų kelti nuostabos, mat LSDP rankose liko didžioji partinė infrastruktūra.

„R. Palucko socialdemokratai išlaikė praktiškai absoliučią partijos organizacijų daugumą rajonuose. „Socialdarbiečiai“ nesugebėjo pritraukti pakankamai daug senųjų socialdemokratų arba pritraukti naujų narių į savo partiją po įsikūrimo. Tikrovė yra tokia, kad didžioji partijos narių dalis liko su G. Palucko socialdemokratais ir dabar mes matome tam tikrą socialdemokratų reitingo atsikūrimą.

Beveik tikrai galima prognozuoti, kad savivaldybių tarybų rinkimai, jeigu G. Palucko socialdemokratai bus aktyvūs, jiems bus sėkmingesni negu „socialdarbiečiams“. Tada socialdemokratai turėtų sugrįžti į aukščiausiąją lygą ir konkuruoti su Tėvynės sąjunga ir „valstiečiais“ dėl rinkėjų paramos“, – komentavo VDU profesorius.

A. Krupavičius pabrėžė, kad LSDP turi galimybę ne tik susigrąžinti savo rinkėjus, kurių dalis pasirinko „valstiečius“ ar neseniai įsikūrusius „socialdarbiečius“, bet ir pritraukti protesto elektoratą, tačiau socialdemokratams reikia didesnio aktyvumo.

Politologas V. Isoda tvirtino matantis aktyvias socialdemokratų pastangas keisti partijos įvaizdį viešojoje erdvėje, reformuoti pačią organizaciją ir tai, anot pašnekovo, panašu, duoda teigiamų rezultatų. Vis dėlto politologas, kalbėdamas apie LSDP potencialą, priminė Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą neskirti partijai valstybės dotacijos už Seimo rinkimuose padarytus šiurkščius finansinius pažeidimus. V. Isodos teigimu, šis sprendimas gali sutrukdyti LSDP kilti reitingų laiptais.

„Turint omenyje, kad partija jau neteko to pusės milijono eurų, viskas priklausys nuo finansavimo. Socialdemokratams reikia dar daugiau matomumo. Dabar ten žymių veidų, kalbančių galvų likę labai nedaug. Anksčiau gatvėje bet kuris paklaustas pilietis žinojo A. Butkevičių, G. Kirkilą ir kitus politikus, kurių dabar socialdemokratai neteko. Taigi socdemai dabar yra pakankamai pilka partija ir jiems dabar reikia labai stiprios viešųjų ryšių kampanijos, tačiau potencialiai jie galėtų tai padaryti“, – kalbėjo politologas.

Užsiminė apie galimą partijų susijungimą

Sociologas R. Mačiūnas, paklaustas apie socialdemokratus, taip pat tikino, kad G. Palucko vadovaujama LSDP turi daugiau šansų sėkmingai pasirodyti tiek savivaldos, tiek ir Seimo rinkimuose.

„Greičiausiai didesnio populiarumo gali tikėtis partija, kuri turi stipriausius partijos skyrius ir gali aktyviausiai pasireikšti. Be tam tikros Seime esančios viršūnėlės atskilusi socdemų dalis nelabai ką ir turi, jau nekalbant apie tai, kad G. Kirkilas turi itin stiprų neigiamą vertinimą – jis patenka į nepalankiausiai vertinamų politikų penketuką“, – nekokias perspektyvas „socialdarbiečiams“ piešė pašnekovas.

Politologas V. Isoda, paklaustas apie Darbo partijos perspektyvas, akcentavo, kad savivaldos rinkimuose partija kai kuriuose rajonuose savo pozicijas, panašu, išlaikys, tačiau 2020 m. Seimo rinkimai, pašnekovo manymu, „darbiečiams“ gali tapti lemtingais.

„Jeigu vyktų Seimo rinkimai, greičiausiai jie net savo dabartinių reitingų nepasiektų. Kurį laiką Darbo partija, panašu, balansuos 3–5 procentų ribose, bet, jeigu jie 2020 m. Seimo rinkimuose nepasieks 5 procentų ribos, o tikimybė, kad taip bus yra nemaža, tada jau galėtume kalbėti apie lėtą partijos merdėjimą. Yra labai didelė tikimybė, kad „darbiečiai“ mėgins su kažkuo klijuotis, galbūt su „socialdarbiečiais“, jeigu ir jie bus panašioje krizėje“, – tvirtino V. Isoda.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS) visuomenės nuomonės apklausose pastaruoju metu balansuoja ties 5 proc. rinkėjų palaikymo riba, neretai LLRA-KŠS reitingas net nesiekia šios ribos, tačiau sociologo R. Mačiūno teigimu, ši partija kone kiekvienuose rinkimuose sugeba mobilizuoti tautinių mažumų atstovus ir sugeba suburti frakciją parlamente. Tiesa, anot pašnekovo, LLRA-KŠS sėkmės priklauso nuo rinkimų aktyvumo.

„Jeigu kalbėtume apie lenkų tautybės rinkėjus, tai jie yra ganėtinai apolitiški ir per visokias apklausas nėra linkę išreikšti aiškią nuomonę. Jie dažniausiai sako, kad nežino, už ką balsuos. Jiems svarbius klausimus prieš rinkimus sugeba aktualizuoti būtent V. Tomaševskis, todėl LLRA-KŠS sugeba paramą gauti, bet ta parama yra ribota. Matome tendenciją, kad LLRA-KŠS gali turėti 5–7 procentus rinkėjų, jeigu rinkimai nėra labai aktyvūs, jeigu aktyvumas yra mažesnis negu 50 procentų. Jeigu rinkimai būtų aktyvūs, tai visada yra tikimybė, kad LLRA-KŠS gali neužtekti tų tautinių mažumų balsų, kad peržengtų 5 procentų paramos ribą“, – perspėjo sociologas.

Liberalams reikalinga transformacija

VDU politologas A. Krupavičius, kalbėdamas apie Liberalų sąjūdį, neslėpė matantis besitęsiančią krizę partijoje. Anot jo, nusmukusiu liberalų populiarumu jau spėjo pasinaudoti konservatoriai, persivilioję dalį Liberalų sąjūdžio rinkėjų į savo pusę.

„Vis vien, nepaisant gilios krizės, Liberalų sąjūdis suformavo nors nedidelę, bet nuolatinį rinkėjų skaičių. Tokie rinkėjai neišnyks nei per naktį, nei per dvi naktis. Liberalų reitingai svyruoja, bet manyčiau, kad 3 procentai yra grindys, iki kurių galėtų nusileisti Liberalų sąjūdis“, – niūrią ateitį liberalams piešė politologas.

A. Krupavičius spėja, kad liberalai po savivaldos rinkimų, siekdami, kad partija atgautų populiarumą, gali siekti susigrąžinti į rinkimų komitetus išsiskirsčiusius buvusius bendražygius ir tokiu būdu sustiprinti savo pozicijas prieš artėjančius Seimo rinkimus.

Optimistinių perspektyvų dabartiniam Liberalų sąjūdžiui nežadėjo ir politologas V. Isoda. Anot jo, kai iš partijos traukiasi garsūs politikai, organizacijai, siekiant išgyventi, teks reformuotis.

„R. Šimašius, A. Armonaitė yra nacionalinio lygmens liberalų veidai, liberalų rinkėjui patrauklūs veidai, tad jų pasitraukimas Liberalų sąjūdžiui nebuvo paskutinė vinis į partijos karstą, bet tikrai stiprus smūgis ir partija tikrai turės reformuotis.

„Išimtinai liberalių rinkėjų Lietuvoje gal ir nedaug, bet jų yra. Šie rinkėjai labai lengvai migruoja, pavyzdžiui, į konservatorių pusę. Vienaip ar kitaip, Lietuvoje liberalus rinkėjas yra, todėl Lietuvoje reikia ir liberalų partijos, bet Liberalų sąjūdis vargu, ar atliepia šią paklausą. Pasiūloje turės kažkas atsirasti naujo“, – svarstė V. Isoda.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Anglijoje nužudyta ir išniekinta 14-metė lietuvė dar spėjo atsiprašyti tėvų už susidėjimą su netinkama kompanija (15)

Vulverhamptone, Anglijoje , išžagintos, nužudytos ir išniekintos keturiolikmetės iš Lietuvos...

Netikėta: prieš šventes pigiausi maisto produktai šiemet pigesni (81)

Kainų palyginimo portalo „ Pricer.lt “ atliktas kainų tyrimas rodo, kad lapkričio mėnesį...

Į Lietuvą atkeliauja sniegas ir tikra žiema (63)

Sinoptikė Izolda Marcinonienė laidoje „DELFI Diena“ teigė, kad savaitgalį džiaugsimės...

Teisėsaugai – smūgis: teisėjai suabejojo, ar dėl 6 žmonių žūties nuteisė kaltą asmenį (45)

Net šešias gyvybes nusinešio gaisro sostinės Žirmūnų mikrorajono daugiabutyje byla pakrypo...

Profesionalus fotografas į policijos automobilius žvilgtelėjo kitaip – tokių jų dar nematėte (11)

Policijos tarnybinius automobilius matome kasdien. Tačiau ne kasdien pro savo fotoaparato ieškiklį...

Miunchene – itin gausios „Žalgirio“ gerbėjų gretos specialiai Krepšinis.lt iš Miuncheno (37)

Penktadienio vakaro Eurolygos rungtynėse Miuncheno „Audi Dome“ arenoje tikrai ryškiai bus galima...

Asmeninė „Sodros“ paskyra: ką būtina žinoti kiekvienam gyventojui?

Žmogus per gyvenimą gali gauti visas jam priklausančias paslaugas ir išmokas taip nė karto ir...

Masinė avarija Vilniuje: paralyžiuota Geležinio Vilko gatvė (138)

Penktadienį sostinėje, piko metu, Geležinio Vilko gatvėje, link Gerosios Vilties žiedo, įvyko...

Atsikirto Mauricui dėl Lietuvos pavadinimo „pigia“ (78)

Ekonomistas Žygimantas Mauricas paskelbė, kad Lietuva negaus pusės milijardo eurų Europos...