„Iki šios dienos politinės partijos, atstovaujamos Seime, turėjo pateikti savo pasiūlymus susitarimui dėl užsienio politikos. Turime pasiūlymus iš visų partijų, neturime tik Lietuvos lenkų rinkimų akcijos, bet jų atstovė Rita Tamašunienė dalyvavo ir, matyt, dar padirbės su pastabomis ir galbūt turės ir naujų pasiūlymų, kurių šiandien neišgirdome“, – žurnalistams Seime teigė L. L. Andrikienė.
Komiteto vadovė teigia, kad susitikimas vyko produktyviai, partijų pasiūlymai buvo ne tik pristatyti, tačiau ir aptarti. L. L. Andrikienės teigimu, daugiau ginčų darbo grupės susitikimo metu nebuvo, tačiau, pasak jos, išryškėjo tam tikri pozicijų skirtumai.
„Dėl Europos strateginės autonomijos, kur mes esame šiuo klausimu dar turėsime padiskutuoti, turėsime padiskutuoti dar ir dėl mūsų santykių su Kinija ir Taivanu. Gal dar dėl tokių dalykų, kaip Laisvės partijos pasiūlymas nustatyti, kokį bendrojo vidaus produkto procentą reikėtų skirti užsienio politikai“, – atkreipė dėmesį politikė.
L. L. Andrikienės teigimu, Laisvės partija siūlo, kad užsienio politikai galėtų būti skiriama 0,5 proc. nuo BVP. Visgi, pasak jos, šis klausimas susitarimo projektą rengiančioje darbo grupėje vertinamas nevienareikšmiškai ir dėl jo dar reikės papildomų diskusijų.
URK pirmininkės teigimu, susitarimą dėl užsienio politikos rengianti grupė jau ateinančią savaitę turėtų susitikime turėti vieną bendrą dokumentą su politinių partijų pasiūlymais.
„Viena dalis bus tai, dėl ko mes sutariame, dėl ko mūsų nuomonės nesiskiria ir kita dalis, gerokai trumpesnė, dėl ko mums dar reikia diskusijos ir formuluočių, kurias mes būtume pasirengę įrašyti į susitarimą ir jį pasirašyti“, – informavo ji.
L. L. Andrikienė viliasi, kad preliminarų susitarimo dokumentą pavyks parengti maždaug per mėnesį.
„Mes galvojame, kad iki balandžio mėnesio pabaigos, gegužės mėnesio pradžios galėtume turėti to susitarimo jau preliminarų dokumentą, kurį galėtume pateikti partijų vadovybėms. Juk partijos įvairiais formatais dar turėtų jam pritarti. Tai toks planas. Aš vis dar optimistė, kad jį pavyks įgyvendinti“, – sakė komiteto pirmininkė.
„Valstiečio“ tikinimu, susitarime neatsiras formuluotė, kad Kinija yra mūsų strateginė partnerė
Susitikime dalyvavęs ir „valstiečiams“ atstovaujantis Giedrius Surplys teigė, kad susitarimą dėl užsienio politikos pavyks pasiekti, jei visos jį ruošiančios partijos supras, kad negalima į projektą integruoti tik kuriai nors vienai politinei jėgai artimų nuostatų.
„Mano galva, visiems užteks sveiko proto suprasti, kad susitarimas yra tada, kai tu sutari dėl to, dėl ko gali sutarti. Faktas, kad tai nebus nei „valstiečių“, nei liberalų, nei Laisvės partijos programa“, – Seime žurnalistams komentavo parlamentaras.
Politikas pažymėjo, kad daugiausiai ginčų kelia Kinijos klausimas. Kaip aiškino jis, į susitarimo tekstą įrašius valdantiesiems tinkamą formuluotę dėl, pavyzdžiui, Taivaniečių atstovybės – „valstiečiai“, ko gero, parašo nedėtų. Ir atvirkščiai – tekste atsiradus „valstiečių“ palaikomai vizijai – po projektu nepasirašytų dešinieji.
„Akivaizdu, kad jei į susitarimą įrašytume, jog Taivaniečių atstovybės pavadinimas yra nekintantis, nekeistinas, tai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga tokio susitarimo tikrai negalėtų pasirašyti. Bet mes suprantame, kad negalime įrašyti, jog būtina pakeisti tą pavadinimą. Tada nepasirašytų valdantieji“, – sakė jis. Būtent Taivaniečių atstovybės pavadinimo klausimas yra veiksnys, aptemdęs Lietuvos ir Kinijos santykius.
Dėl to, tęsė G. Surplys, šiuo metu ieškomos formuluotės, kuriai pritartų visos susitarimo projektą ruošiančios partijos. Kita vertus, patikino „valstietis“, susitarimo projekte Kinijai tikrai neteks strateginės partnerės statusas.
„Tikrai galiu prognozuoti, jog nebus tame susitarime formuluotės, kad Kinija yra mūsų strateginė partnerė. Mes matome kas vyksta pasaulyje, mes suprantame iššūkius. Ką ne kartą yra sakiusi LVŽS, turime ne tik puoselėti kultūrinius, ekonominius ir kitus santykius su demokratijomis, bet ir išlaikyti santykius su didžiausia pasaulio valstybe“, – teigė jis.
Politikas atskleidė ir savo kelis sugalvotus pasiūlymus susitarimo projektui. Ir šie pasiūlymai daugiau susiję su Lietuvos ekonominių interesų tenkinimo akcentavimu.
„Ir vienas iš pasiūlymų, kurį aš pateikiau į susitarimą – tai dar susitarimo preambulėje įrašyti Konstitucijos 135 str., kuris kaip tik sako, kad Lietuvos užsienio politikos pagrindinis tikslas yra atstovauti Lietuvos piliečių interesams. Taip pat pasiūliau įrašyti atskirą pastraipą apie Lietuvos ekonominę diplomatiją, nes panašu, kad pradiniame variante mes labiausiai nuėjome į aktualijų nulemtą orientaciją į Lietuvos saugumą. Bet turime nepamiršti ir infliacijos, Lietuvos eksporto (...) Siūliau įrašyti Lietuvos diplomatiją kaip įrankį“, – teigė jis.
