Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos politikai bando palengvinti lietuvių kalbos egzaminą tautinių mažumų mokyklų moksleiviams.
© DELFI / Karolina Pansevič

Jie inicijavo tai numatančias Švietimo įstatymo pataisoms. Seimas joms jau pritarė po pateikimo.

Už projektą balsavo 46 Seimo nariai, du buvo prieš ir 17 susilaikė, jį toliau svarstys Seimo Švietimo ir mokslo komitetas. Taip pat dėl projekto paprašyta Vyriausybės išvados.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vadovas „valstietis“ Eugenijus Jovaiša sako, kad tai – pradžia diskusijai, kaip suvienodinti moksleivių pasiekimus, o ne pritarimas skirtingiems egzaminams.

Šiuo metu įstatymas numato, kad mokymosi pasiekimų patikrinimai organizuojami vienodi visų mokomųjų kalbų mokyklų mokiniams, nepažeidžiant lygių galimybių principo.

Lietuvos lenkų politikai siūlo pridėti, kad egzaminai vyktų ir atsižvelgiant į Lietuvos bei tarptautinius teisės aktus, reglamentuojančius tautinių mažumų švietimą.

Įstatymas šiuo metu numato ir tai, kad visos bendrojo ugdymo mokyklos užtikrina lietuvių kalbos mokėjimą pagal bendrąją programą.

LLRA-Krikščioniškų šeimų sąjungos siūlymas – kad programos būtų skirtingos, „atsižvelgiant į nevienodas lietuvių kalbos vartojimo ir mokymosi sąlygas“.

Projektą pristatęs LLRA-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas Jaroslavas Narkevičius teigė, kad iki 2013 metų iki 6 proc. tautinių mažumų mokyklų auklėtinių neišlaikydavo valstybinės lietuvių kalbos egzamino.

„Tai šiai dienai beveik trigubai padidėjo neišlaikiusiųjų lietuvių kalbos egzamino rezultatai“, – tvirtino jis.

Egzaminų centro duomenimis, pernai lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį egzaminą išlaikė 89,5 proc. lietuviškų mokyklų abiturientų ir 80,74 proc. besimokiusiųjų mokyklose tautinių mažumų kalbomis. Užpernai tautinių mažumų moksleiviams sekėsi geriau – išlaikė 87,87 procento.

Projektą komentuodamas BNS politikas teigė, kad jis savaime nenumato skirtingų baigiamųjų lietuvių kalbos egzaminų lietuvių ir tautinių mažumų mokykloms.

„Mes siūlome įstatymiškai sudaryti galimybę dviem–trims skirtingoms programos“, – sakė J. Narkevičius.

Klausiamas, ar tai reikštų ir skirtingus žinių patikrinimus, jis atsakė: „Nebūtinai“.

„Aš specialiai to (egzaminų – BNS) klausimo nekėliau, nes tai, koks skirtumas bus tų programų, lems Švietimo ir mokslo ministerija, kuriai palikta teisė ir prievolė rengti tas programas, ir atsižvelgus į rezultatus, visą procesą“, – kalbėjo parlamentaras.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vadovas E. Jovaiša savo ruožtu tvirtino, kad skirtingų reikalavimų tos pačios valstybės piliečiams negali būti.

„Yra kitas dalykas, kad mes susiduriame su problema, kad vaikai, kurie nėra tiek daug girdėję lietuvių kalbos, išauga tautinių mažumų aplinkoje, turi mokymosi problemų. Reikėtų kalbėti, kaip padaryti, kad tie vaikai, mūsų piliečiai, nepatirtų tokio streso ir sėkmingai galėtų pasiekti valstybinei kalbai dvyliktoje klasėje keliamus reikalavimus“, – BNS sakė E. Jovaiša.

Pataisų iniciatoriai aiškinamajame rašte teigia, kad gimtakalbių ir negimtakalbių lietuvių kalbos mokėjimo kokybė negali būti matuojama tais pačiais kriterijais, nes jų kalbiniai gebėjimai skiriasi.

„Gimtakalbiai kalbą įsisavina natūraliu biologiniu procesu, o negimtakalbiai kalbą „įgyja“ formaliame procese, t. y. išmokstant mokykloje. Dėl menkesnio žodyno negimtakalbiams yra mažiau suprantamos tiek gramatikos žinios, tiek įvairios tematikos tekstai ir literatūros kūriniai“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.

Lietuvių kalbos egzaminai lietuviškų ir tautinių mažumų mokyklų abiturientams suvienodinti jau keleri metai, tačiau tautinių mažumų mokyklų atstovai dar gali padaryti daugiau klaidų. Suvienodinti visų abiturientų darbų vertinimą numatoma 2020 metais.

BNS
It is prohibited to copy and republish the text of this publication without a written permission from UAB „BNS“.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Aprūpino darbu, automobiliu ir butu kurorte: išskirtinės sąlygos kelia dar didesnių įtarimų (2)

Vyriausybei vis garsiau kabant apie valstybinių įmonių veiklos optimizavimą, aiškėja, kad kai...

Lietuvoje mįslingai daugėja pinigų iš Rusijos (10)

Daugiausia mūsų tautiečių yra turtingose Jungtinėje Karalystėje ir Norvegijoje. Ilgai pinigų...

Jasikevičius prakalbo apie serijos pabaigą, bet komandai turi sąlygą (49)

Kas prieš šešis mėnesius būtų pasakęs, kad Kauno „Žalgiris“ brausis į Eurolygos finalo...

Šlykšti kiaulystė: „Žalgirio“ krepšininką su pergale „pasveikino“ vagys (36)

Džiaugsmas įveikus Pirėjo „Olympiakos“ (Graikija) klubą ir priartėjus prie Eurolygos finalo...

Priklausomybė nuo sekso skelbiama pasiekusi epidemijos lygį: politikai mano, kad atėjo laikas tai sutvarkyti atlikite testą (579)

Kasdien galvojate apie seksą ir galbūt kone nuolat? O pačiu seksu užsiimti nepraleidžiate...

Skyrybų dramą išgyvenančiai Monikai Šedžiuvienei sukako 26-eri: materealūs dalykai negali atnešti laimės (1)

Trečiadienį 26-ąjį gimtadienį sutinkanti atlikėja Monika Šedžiuvienė sako, jog nieko...

Pasakiškas vakaras Kaune ir „Žalgiris“ – per žingsnį nuo Eurolygos finalo ketverto (584)

Žalia sirgalių jūra dar nesibaigus rungtynėms traukė pergalės skanduotes: į namus po antrųjų...

„Olympiakos“ strategas skaičiavo aukas: žaidėjams teko leisti vaistų nuo skausmo (5)

Belgradas pavojingai tolsta nuo Pirėjo „Olympiakos“ komandos: Eurolygos ketvirtfinalio serijoje...

Po naujausio Kim Jong Uno žingsnio – įspėjimas: tai spąstai (104)

Šiaurės Korėjos lyderiui vien susitikimas su JAV prezidentu yra didžiulis pasiekimas, nes taip...

Prieš vidurnaktį Telšių turguje užsiliepsnojo prekybos paviljonai (10)

Vėlų antradienio vakarą, 23.35 val., Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu...