aA
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos politikai bando palengvinti lietuvių kalbos egzaminą tautinių mažumų mokyklų moksleiviams.
© DELFI / Karolina Pansevič

Jie inicijavo tai numatančias Švietimo įstatymo pataisoms. Seimas joms jau pritarė po pateikimo.

Už projektą balsavo 46 Seimo nariai, du buvo prieš ir 17 susilaikė, jį toliau svarstys Seimo Švietimo ir mokslo komitetas. Taip pat dėl projekto paprašyta Vyriausybės išvados.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vadovas „valstietis“ Eugenijus Jovaiša sako, kad tai – pradžia diskusijai, kaip suvienodinti moksleivių pasiekimus, o ne pritarimas skirtingiems egzaminams.

Šiuo metu įstatymas numato, kad mokymosi pasiekimų patikrinimai organizuojami vienodi visų mokomųjų kalbų mokyklų mokiniams, nepažeidžiant lygių galimybių principo.

Lietuvos lenkų politikai siūlo pridėti, kad egzaminai vyktų ir atsižvelgiant į Lietuvos bei tarptautinius teisės aktus, reglamentuojančius tautinių mažumų švietimą.

Įstatymas šiuo metu numato ir tai, kad visos bendrojo ugdymo mokyklos užtikrina lietuvių kalbos mokėjimą pagal bendrąją programą.

LLRA-Krikščioniškų šeimų sąjungos siūlymas – kad programos būtų skirtingos, „atsižvelgiant į nevienodas lietuvių kalbos vartojimo ir mokymosi sąlygas“.

Projektą pristatęs LLRA-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas Jaroslavas Narkevičius teigė, kad iki 2013 metų iki 6 proc. tautinių mažumų mokyklų auklėtinių neišlaikydavo valstybinės lietuvių kalbos egzamino.

„Tai šiai dienai beveik trigubai padidėjo neišlaikiusiųjų lietuvių kalbos egzamino rezultatai“, – tvirtino jis.

Egzaminų centro duomenimis, pernai lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį egzaminą išlaikė 89,5 proc. lietuviškų mokyklų abiturientų ir 80,74 proc. besimokiusiųjų mokyklose tautinių mažumų kalbomis. Užpernai tautinių mažumų moksleiviams sekėsi geriau – išlaikė 87,87 procento.

Projektą komentuodamas BNS politikas teigė, kad jis savaime nenumato skirtingų baigiamųjų lietuvių kalbos egzaminų lietuvių ir tautinių mažumų mokykloms.

„Mes siūlome įstatymiškai sudaryti galimybę dviem–trims skirtingoms programos“, – sakė J. Narkevičius.

Klausiamas, ar tai reikštų ir skirtingus žinių patikrinimus, jis atsakė: „Nebūtinai“.

„Aš specialiai to (egzaminų – BNS) klausimo nekėliau, nes tai, koks skirtumas bus tų programų, lems Švietimo ir mokslo ministerija, kuriai palikta teisė ir prievolė rengti tas programas, ir atsižvelgus į rezultatus, visą procesą“, – kalbėjo parlamentaras.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vadovas E. Jovaiša savo ruožtu tvirtino, kad skirtingų reikalavimų tos pačios valstybės piliečiams negali būti.

„Yra kitas dalykas, kad mes susiduriame su problema, kad vaikai, kurie nėra tiek daug girdėję lietuvių kalbos, išauga tautinių mažumų aplinkoje, turi mokymosi problemų. Reikėtų kalbėti, kaip padaryti, kad tie vaikai, mūsų piliečiai, nepatirtų tokio streso ir sėkmingai galėtų pasiekti valstybinei kalbai dvyliktoje klasėje keliamus reikalavimus“, – BNS sakė E. Jovaiša.

Pataisų iniciatoriai aiškinamajame rašte teigia, kad gimtakalbių ir negimtakalbių lietuvių kalbos mokėjimo kokybė negali būti matuojama tais pačiais kriterijais, nes jų kalbiniai gebėjimai skiriasi.

„Gimtakalbiai kalbą įsisavina natūraliu biologiniu procesu, o negimtakalbiai kalbą „įgyja“ formaliame procese, t. y. išmokstant mokykloje. Dėl menkesnio žodyno negimtakalbiams yra mažiau suprantamos tiek gramatikos žinios, tiek įvairios tematikos tekstai ir literatūros kūriniai“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.

Lietuvių kalbos egzaminai lietuviškų ir tautinių mažumų mokyklų abiturientams suvienodinti jau keleri metai, tačiau tautinių mažumų mokyklų atstovai dar gali padaryti daugiau klaidų. Suvienodinti visų abiturientų darbų vertinimą numatoma 2020 metais.

BNS
It is prohibited to copy and republish the text of this publication without a written permission from UAB „BNS“.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Egzotines keliones mėgstanti mokytoja Veronika atvira: gyventi tik iš atlyginimo būtų sunku (320)

Jau daugiau nei dvi savaites Švietimo ir mokslo ministerijoje ( ŠMM ) budinti mokytoja Veronika...

„Amerikietiškas“ Putino oligarchas po JAV sprendimo kraujuoja milijardais (48)

Netrukus po to, kai Michaelas Cohenas pasišalino nuo Donaldo Trumpo patvirtinto nekilnojamojo turto...

Žaidimu nusivylęs Jasikevičius: Eurolyga negailestinga, o mes kažkodėl nesiginame specialiai Krepšinis.lt iš Miuncheno (31)

Pratęsti pergalių serijos iki trijų Lietuvos čempionams Eurolygoje nepavyko. Kauno „Žalgirio“...

Savaitgalis atneš pūgą ir pusnis sniego (14)

Penktadienį Lietuva atsidurs pietiniame anticiklono pakraštyje. Negausiai pasnyguriuos nebent...

Pagal bavarišką muziką šokęs „Žalgiris“ pralaimėjo Vokietijos čempionams (428)

Kauno „Žalgiris“ (5/7) penktadienio vakarą laikė svarbų egzaminą Vokietijoje. Žalgiriečiai...

14 brangiausiai atsiėjusių klaidų per visą žmonijos istoriją (66)

Nė vienas nesame tobulas, todėl natūralu, kad kartkartėmis darome klaidų, dėl kurių vėliau...

Anglijoje nužudyta ir išniekinta 14-metė lietuvė dar spėjo atsiprašyti tėvų už susidėjimą su netinkama kompanija (127)

Vulverhamptone, Anglijoje , išžagintos, nužudytos ir išniekintos keturiolikmetės iš Lietuvos...

Teisėsaugai – smūgis: teisėjai suabejojo, ar dėl 6 žmonių žūties nuteisė kaltą asmenį (125)

Net šešias gyvybes nusinešio gaisro sostinės Žirmūnų mikrorajono daugiabutyje byla pakrypo...

Miunchene – itin gausios „Žalgirio“ gerbėjų gretos specialiai Krepšinis.lt iš Miuncheno (76)

Penktadienio vakaro Eurolygos rungtynėse Miuncheno „Audi Dome“ arenoje tikrai ryškiai bus galima...

Po visų negandų – Elle ir Žilvinas Grigaičiai švyti drauge: prasitarė apie ateities planus (117)

Penktadienio vakarą būrys pramogų pasaulio garsenybių traukė į Vilniuje trankiai paminėtą...