Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos politikai bando palengvinti lietuvių kalbos egzaminą tautinių mažumų mokyklų moksleiviams.
© DELFI / Karolina Pansevič

Jie inicijavo tai numatančias Švietimo įstatymo pataisoms. Seimas joms jau pritarė po pateikimo.

Už projektą balsavo 46 Seimo nariai, du buvo prieš ir 17 susilaikė, jį toliau svarstys Seimo Švietimo ir mokslo komitetas. Taip pat dėl projekto paprašyta Vyriausybės išvados.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vadovas „valstietis“ Eugenijus Jovaiša sako, kad tai – pradžia diskusijai, kaip suvienodinti moksleivių pasiekimus, o ne pritarimas skirtingiems egzaminams.

Šiuo metu įstatymas numato, kad mokymosi pasiekimų patikrinimai organizuojami vienodi visų mokomųjų kalbų mokyklų mokiniams, nepažeidžiant lygių galimybių principo.

Lietuvos lenkų politikai siūlo pridėti, kad egzaminai vyktų ir atsižvelgiant į Lietuvos bei tarptautinius teisės aktus, reglamentuojančius tautinių mažumų švietimą.

Įstatymas šiuo metu numato ir tai, kad visos bendrojo ugdymo mokyklos užtikrina lietuvių kalbos mokėjimą pagal bendrąją programą.

LLRA-Krikščioniškų šeimų sąjungos siūlymas – kad programos būtų skirtingos, „atsižvelgiant į nevienodas lietuvių kalbos vartojimo ir mokymosi sąlygas“.

Projektą pristatęs LLRA-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas Jaroslavas Narkevičius teigė, kad iki 2013 metų iki 6 proc. tautinių mažumų mokyklų auklėtinių neišlaikydavo valstybinės lietuvių kalbos egzamino.

„Tai šiai dienai beveik trigubai padidėjo neišlaikiusiųjų lietuvių kalbos egzamino rezultatai“, – tvirtino jis.

Egzaminų centro duomenimis, pernai lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį egzaminą išlaikė 89,5 proc. lietuviškų mokyklų abiturientų ir 80,74 proc. besimokiusiųjų mokyklose tautinių mažumų kalbomis. Užpernai tautinių mažumų moksleiviams sekėsi geriau – išlaikė 87,87 procento.

Projektą komentuodamas BNS politikas teigė, kad jis savaime nenumato skirtingų baigiamųjų lietuvių kalbos egzaminų lietuvių ir tautinių mažumų mokykloms.

„Mes siūlome įstatymiškai sudaryti galimybę dviem–trims skirtingoms programos“, – sakė J. Narkevičius.

Klausiamas, ar tai reikštų ir skirtingus žinių patikrinimus, jis atsakė: „Nebūtinai“.

„Aš specialiai to (egzaminų – BNS) klausimo nekėliau, nes tai, koks skirtumas bus tų programų, lems Švietimo ir mokslo ministerija, kuriai palikta teisė ir prievolė rengti tas programas, ir atsižvelgus į rezultatus, visą procesą“, – kalbėjo parlamentaras.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vadovas E. Jovaiša savo ruožtu tvirtino, kad skirtingų reikalavimų tos pačios valstybės piliečiams negali būti.

„Yra kitas dalykas, kad mes susiduriame su problema, kad vaikai, kurie nėra tiek daug girdėję lietuvių kalbos, išauga tautinių mažumų aplinkoje, turi mokymosi problemų. Reikėtų kalbėti, kaip padaryti, kad tie vaikai, mūsų piliečiai, nepatirtų tokio streso ir sėkmingai galėtų pasiekti valstybinei kalbai dvyliktoje klasėje keliamus reikalavimus“, – BNS sakė E. Jovaiša.

Pataisų iniciatoriai aiškinamajame rašte teigia, kad gimtakalbių ir negimtakalbių lietuvių kalbos mokėjimo kokybė negali būti matuojama tais pačiais kriterijais, nes jų kalbiniai gebėjimai skiriasi.

„Gimtakalbiai kalbą įsisavina natūraliu biologiniu procesu, o negimtakalbiai kalbą „įgyja“ formaliame procese, t. y. išmokstant mokykloje. Dėl menkesnio žodyno negimtakalbiams yra mažiau suprantamos tiek gramatikos žinios, tiek įvairios tematikos tekstai ir literatūros kūriniai“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.

Lietuvių kalbos egzaminai lietuviškų ir tautinių mažumų mokyklų abiturientams suvienodinti jau keleri metai, tačiau tautinių mažumų mokyklų atstovai dar gali padaryti daugiau klaidų. Suvienodinti visų abiturientų darbų vertinimą numatoma 2020 metais.

BNS
It is prohibited to copy and republish the text of this publication without a written permission from UAB „BNS“.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Feisbuke uraganą sukėlusios karalienių įkvėpėjos ir jos vyro interviu apie turtus kraunančią veiklą ir tikrąjį gyvenimą (68)

Neseniai feisbuke it virusas paplito įrašas, kuriame Rasa Kaktytė kvietė moteris šypsotis,...

Mažoji Lietuva Anglijoje: pūsles ir varginantį darbą kenčia dėl 220 svarų per 3 dienas (165)

Mažoji Lietuva – taip šmaikščiai vadinamas vaisių ir daržovių pakavimo fabrikas Visbiče,...

Edita Mildažytė: esu pakankamai įtakinga, kad galėčiau priimti sprendimus ir vykdyti savo gyvenimo planą taip, kaip noriu (168)

DELFI tęsia įtakingiausiųjų rinkimus, kuriuose – ir didžiausią įtaką turinčios...

Karališkos vestuvių naktys, kurių nesinori prisiminti (12)

Jie ištarė santuokos priesaiką stebint 29 milijonams žmonių, tačiau princo Harry ir Meghan...

Savaitgaliui į namus vykę kariai pateko į avariją: vienas žuvo, keturi sužaloti papildyta (155)

Penktadienį, rugpjūčio 17 d., pavakare, kelio Molėtai–Pabradė 9-ajame kilometre, susidūrus...

Savaitgalio orai: viena diena bus ypač karšta (21)

Sunku patikėti, kad jau greitai imsime skaičiuoti paskutines vasaros dienas ir netrukus pasitiksime...

Skaitytojai dalijasi istorijomis: ką daryti, jei persekioja kelyje? (71)

DELFI skaitytojos istorija apie tai, kaip naktį ją automobiliu persekiojo nežinomas vyras...

Neįprastos vyrų ir moterų charakterio savybės, kurios atrodo seksualios priešingai lyčiai (15)

Seksualumas yra labai susijęs su kūnu. Žmonėms patinka matyti ir liesti kitų žmonių kūnus –...

Į festivalį „Karklė Live Music Beach 2018“ – net ir pėsčiomis (11)

Šiandien, penktadienį, Karklės miestelyje prasidėjo muzikos ir menų festivalis „ Karklė Live...

„Aprangos“ vadovas: turime sakyti atvirai, kad kainos nebus žemesnės (766)

„Nustokime gąsdinti žmones, kad pas mus aukščiausios kainos Europoje. Taip tikrai nėra, bet jos...