Seimo vicepirmininko Pauliaus Saudargo teigimu, nepasitikėjimo procedūrą M. Gelbūdai inicijuoja opozicija, bet nutarimo projektą esą pasirašė ir pozicijos atstovai.
„Pasirašė labai daug kas. Matyt, nepasitikėjimo nuotaika bus pakankama, išeinanti už opozicijos rėmų“, – svarstė P. Saudargas ir pažymėjo, kad nutarimo projektą pasirašė kažkur 74 parlamentarai.
P. Saudargas nupasakojo nutarimo projekte dėstomus atleidimo motyvus.
„Kanclerio atsakomybėje esantys dalykai juda labai lėtai arba neefektyviai. Įvardinami tokie dalykai kaip aikštės prieigos, fontanas, visos šitos rekonstrukcijos, kurios yra labai užsitęsusios, Seimo vidaus dalykai kaip kavinė, medicinos punktas, vaiko kambarys, kur irgi arba neveikia, arba dirba su pertrūkiais, tų funkcijų įgalinimas buvo labai ilgas. Paskui – valstybės tarnybos reformos įgyvendinimas, kuris irgi vėl yra užstrigęs.
Tai daug sričių yra įvardyta. Nesakyčiau, kad čia viskas tiesiogiai yra kanclerio neefektyvumas, bet kaip atsakingas bendrai už visą situaciją jis yra“, – teigė politikas.
Kol kas nutarimo projektas dėl M. Gelbūdos atleidimo iš pareigų dėl nepasitikėjimo nėra registruotas.
„Galbūt, dar renkami parašai, bet kitą savaitę, matyt, kažkoks veiksmas turėtų būti. Aš nežinau, gal jis pats kokį sprendimą priims, negaliu atsakyti už kitus žmones“, – teigė P. Saudargas.
Delfi kreipėsi į M. Gelbūdą dėl komentaro. Jeigu kancleris atsakys, publikaciją papildysime.
Anksčiau nepasitenkinimą Seimo kanclerio darbu yra reiškę Seimo kanceliarijos darbuotojai, įtampos kilo dėl pertvarkytos atlyginimų sistemos.
Parlamentas Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytė-Nielsen parinktą kandidatą į kanclerius M. Gelbūdą į pareigas paskyrė 2021 metų balandį. Kanclerio kadencija – penkeri metai.
Seimo statutas numato, jog siūlymas atleisti Seimo pareigūną, kurį skiria Seimas, turi būti svarstomas, kai tai motyvuotu raštu pateikia ne mažiau kaip 29 Seimo nariai.
Sprendimas dėl atleidimo priimamas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų parlamentarų balsų dauguma.
