Anksčiau dėl ledo šokėjos Margaritos Drobiazko pilietybės panaikinimo į Vidaus reikalų ministeriją (VRM) pasikreipusi Seimo narė, konservatorė Dalia Asanavičiūtė teigia, kad I. Liepos situacija yra analogiška ankstesniam precedentui.
„Šiandien ruošiu raštą į VRM dėl tų pačių priežasčių, kad būtų išsiaiškinta, ar tai nėra grėsmė nacionaliniam saugumui, ir siūlant apsvarstyti pilietybės atėmimą. Situacija absoliučiai akivaizdi: žmogus gavęs pilietybę išimties tvarka, jos pasisakymai, mano vertinimu yra grėsmė nacionaliniam saugumui. Mano nuomone, iš jos turėtų būti atimta pilietybė“, – Eltai komentavo D. Asanavičiūtė.
Minėtą raštą parlamentarė teiks kartu su kolega Andriumi Vyšniausku.
Savo ruožtu, Darbo partijos frakcijai priklausanti Ieva Kačinskaitė-Urbonienė teigia, kad Vladimiro Putino režimo garbinimo atvejai neturi būti toleruojami. Tačiau politikė pabrėžia, kad būtina sulaukti Valstybės saugumo departamento (VSD) išvadų.
„Visais tais atvejais turi pasisakyti VSD ir kitos saugumo tarnybos – ar yra kažkokia reali grėsmė, ar yra priesaikos sulaužymas. Tai turi būti proaktyvūs veiksmai, Putino režimo garbinimas. Jeigu šie dalykai yra, neturime su tuo taikstytis ir neturime toleruoti priesaikos Lietuvos Respublikai sulaužymo“, – teigė politikė.
VSD išvadų svarbą šioje situacijoje pabrėžia ir Mišrios Seimo narių grupės seniūnė Agnė Širinskienė, kuri M. Drobiazko istorijoje laikėsi nuosaikesnės pozicijos.
„Šiuo atveju, turėtų vertinti VSD, pateikdama išvadą dėl žmogaus keliamos ar nekeliamos grėsmės nacionaliniam saugumui. Drobiazko atveju nebuvo jokių išvadų, tad atitinkamai daugelio opozicijos politikų vertinimas ir buvo, kad jai pilietybė yra atimta nepagrįstai“, – dėstė A. Širinskienė.
„Reikia sulaukti tos išvados, kiekvieno asmens atveju ji gali būti kitokia. Tokie pasisakymai tikrai negali būti toleruojami. Tik klausimas, ar pasisakymai gali tapti priežastimi atimti pilietybę“, – svarstė ji.
Tuo metu Liberalų frakcijos narys Raimundas Lopata, nors ir kelia klausimus dėl M. Drobiazko pilietybės panaikinimo, tikina, kad šiuo atveju reikėtų laikytis nuoseklumo.
„Jeigu mes taip darėme su Drobiazko, tai turime būti nuoseklūs – jeigu jau pradėjome šitą žaidimą, kuris, manau, nėra be kontroversijų“, – dėstė R. Lopata.
ELTA primena, kad jau praėjusį penktadienį Migracijos departamentas išsiuntė užklausas Užsienio reikalų ministerijai (URM), Valstybės saugumo departamentui (VSD) ir Policijos departamentui – dėl I. Liepos keliamų grėsmių valstybės saugumui ar priešiško režimo palaikymo.
Gavus departamento duomenis, VRM kreipsis į prezidentą, kuris, remdamasis Pilietybės komisijos išvada, priima galutinius sprendimus dėl išimties tvarka suteiktos pilietybės netekimo.
Rusijos balerinai I. Liepai Lietuvos pilietybė išimties tvarka suteikta 2000 m. – toks sprendimas priimtas, mat, Maskvos Didžiojo teatro solistė daugiau kaip 10 metų šoko su Lietuvos baleto artistu Petru Skirmantu.
Klausimai dėl I. Liepos pilietybės kilo pasirodžius balerinos interviu, kuriame ji neslepia simpatijų V. Putinui, karą Ukrainoje vadina specialiąja operacija, atvirai niekina Vakarų pasaulį ir vertybes.
„Mums be galo pasisekė, nes turime tokį lyderį, kaip Vladimiras Vladimirovičius Putinas, kuris tarnauja savo tėvynei, yra ištikimas savo pareigai“, – interviu teigė I. Liepa.
Panašiu pagrindu rugsėjį buvo priimtas sprendimas panaikinti išimties tvarka ledo šokėjai Margaritai Drobiazko suteiktą Lietuvos Respublikos pilietybę. Tokį sprendimą prezidentas Gitanas Nausėda priėmė remdamasis Pilietybės reikalų komisijos rekomendacija.
