Nors remiantis politinių organizacijų įstatymu, Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) nurodo, kad valstybės biudžeto asignavimai, gali būti naudojami ir baudų mokėjimui, yra manančių, kad tai prieštarauja moraliniams nuostatams.
Valdančiojoje koalicijoje esančios Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas mano, kad dotacijos lėšų nereikėtų naudoti baudos mokėjimui.
„Valstybės biudžeto asignavimai yra surenkami iš visų mokesčių mokėtojų ir skiriami pagal partijų biudžetus, būtų geriausia, kad jie nebūtų skiriami tokioms išlaidoms kaip dabar partijos pasirinko“, – Eltai komentavo V. Mitalas.
„Aš vertinu, kad rinkėjai geriausiai atsakys į tokio pasirinkimo priimtinumą jiems“, – pabrėžė politikas.
Su jo nuomone nesutinka didžiosios koalicinės partijos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, teigianti, kad dotacijos atidavimas yra pakankama bausmė.
„Partijos vysto savo veiklą iš valstybės dotacijos, tai jeigu sumoki baudą iš valstybės dotacijos arba ji tampa ženkliai mažesne, tai yra skausmo taškas politinei bendruomenei. Manau, kad jei VRK išaiškino, kad tai galima daryti, tai ir yra tinkamas būdas“, – aiškino konservatorė.
„Man atrodo, kad tas sumažinimas valstybės dotacijos yra pakankamai didelė bausmė politinei organizacijai“, – pridūrė politikė.
Savo ruožtu, opozicijai priklausančios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Seimo frakcijos seniūnė Rasa Budbergytė aiškina, kad mokesčių mokėtojų pinigai neturėtų būti leidžiami šiam tikslui.
„Ta bauda skirta teismo, jos paskirtis yra ne atlyginti kažkokią žalą, o įpareigoti subjektą ateityje taip nesielgti. Jeigu valstybės mokesčių mokėtojai sumoka už tai ir partija viena ar kita nejaus tos atsakomybės, kaip poveikio, tai matyt nepasieks ir atsakomybės taikymo prasmės“, – tikino ji.
„Matyt, nėra teisinio aiškumo, todėl susidaro sąlygos sumokėti iš dotacijos. Politiškai žiūrint, tai yra lėšos iš valstybės biudžeto, todėl nereikėtų mokėti baudos iš dotacijų“, – akcentavo R. Budbergytė.
VRK: baudą mokėti iš dotacijų – galima
VRK teigimu, šiuo metu įstatymai nedraudžia partijoms skirtų baudų sumokėti iš gautų dotacijų.
„Komisija rėmėsi ir VMI išaiškinimu ir atsižvelgdama į jį konstatavo, kad politinėms partijoms paskirtas baudas galima laikyti „kitomis įmokomis į valstybės biudžetą", nebent teismo sprendime ar teismo vykdomuosiuose raštuose politinėms partijoms būtų buvę numatyta kitaip“, – komentavo VRK atstovė spaudai Indrė Ramanavičienė.
„Svarbu paminėti, kad jei politinės partijos baudų mokėjimui panaudos gautus valstybės biudžeto asignavimus, jų gaunamų biudžeto asignavimų dydis nuo to nesikeis, kitaip tariant, joms nebus skiriami papildomi asignavimai“, – pridūrė ji.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę raštų iš Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sulaukę Liberalų sąjūdis ir Darbo partija patikino, kad gautas baudas „MG Baltic“ byloje ketina mokėti iš valstybės dotacijų lėšų.
Apeliacinis teismas lapkričio 22 d. pripažino kaltais visus anksčiau „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje išteisintus asmenis. Teismas dėl korupcinių nusikaltimų kaltais pripažino buvusį koncerno „MG Baltic“ (dabar – „MG Grupė“) viceprezidentą Raimondą Kurlianskį, buvusį Liberalų sąjūdžio lyderį Eligijų Masiulį, jiems atitinkamai skirtos 6 ir pusšeštų metų laisvės atėmimo bausmės.
Darbo partijos atstovui, Seimo nariui Vytautui Gapšiui teismas skyrė 4 su puse metų nelaisvės, o eksparlamantarams Šarūnui Gustainiui ir Gintarui Steponavičiui teismo sprendimu skirtos piniginės baudos.
Teismas taip pat kaltais dėl nusikalstamų veikų pripažino ir anksčiau išteisintus juridinius asmenis byloje – „MG Grupę“, Liberalų sąjūdį ir Darbo partiją. Juridiniams asmenims skirtos piniginės baudos.
Apeliacinio teismo sprendimas gali būti skundžiamas LAT.
