Mitalas: tai svarbus pirmas žingsnis teisinga kryptimi
Seimo vicepirmininko, Laisvės frakcijos seniūno Vytauto Mitalo nuomone, institucijų jungimas, nedidelis, bet svarbus pirmas žingsnis teisinga kryptimi.
„Visų pirma tai yra kaštų taupymas – puikus pavyzdys, kai kalbant apie mokesčių didinimą, turime rodyti, kad valstybė ieško būdų kaip taupyti ir pati“, – Eltai sakė V. Mitalas.
Jis pažymi, kad biurokratijos mažinimas yra vienas svarbių Laisvės partijos programos dalių.
„Sukūrus nuoseklesnę patariamųjų institucijų sistemą, pertvarkius mažas institucijėles, pasamdžius profesionalų vadovą darbas bus efektyvesnis, produktyvesnis, jos tinkamiau atliks joms pavestas funkcijas“, – mano V. Mitalas.
Parlamentaro pastebėjimais, Lietuvoje yra ir daugiau naudos neatnešančių institucijų.
„Mano įsitikinimu, Vyriausybė per šią kadenciją galėjo nuveikti ir gerokai daugiau. Dar yra ne viena institucija, kuri ne tik kad neatneša daug naudos, bet, kai kuriais atvejais – atvirkščiai, yra jau nebereikalingas paveldas, apkraunantis gyventojus nereikalinga našta ar tikrinimais dėl tikrinimų“, – mano V. Mitalas.
Pritardamas Seimo pirmininkės V. Čmilytės-Nielsen iniciatyvai dėl kai kurių parlamentui atskaitingų institucijų pertvarkymo, jis turi abejonių dėl Lietuvos švietimo tarybos išformavimo.
„Tarybos kaštai yra labai nedideli, o jos patarimai ir indėlis į švietimą gali būti reikšmingi. Juolab, kad švietimas yra vienas pagrindinių valstybės prioritetų, o problemų ir neatsakytų klausimų čia nors vežimu vežk“, – sako Seimo Laisvės frakcijos seniūnas V. Mitalas.
Ažubalis: aš nematau būtinybės
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys Audronius Ažubalis skeptiškai vertina Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen iniciatyvą pertvarkyti parlamentui atskaitingas ekspertines-patariamąsias institucijas ir tam nepritars.
„Aš visada, kaip konservatorius, žiūriu labai atsargiai į bet kokius pokyčius, jeigu jie yra daromi, sakyčiau, be jokios būtinybės. Tai aš čia nematau būtinybės. Nesutikčiau su Seimo pirmininke, kad šitos institucijos ekspertinei – patariamajai veiklai skiria mažiausiai laiko ir išteklių. Tai aš kitaip atsakyčiau: Valstybinės lietuvių kalbos komisijos atstovai buvo ignoruojami netgi tada, kai vyko diskusijos, pvz. dėl tų garsiųjų trijų raidžių. Jų nekvietė nei Seimo komitetai, nei Seimo pirmininkė. Tai apie kokį pasinaudojimą jų ekspertine patariamąją veiklą galima kalbėti?“, – kalbėdamas su Elta svarstė A. Ažubalis.
Parlamentarą stebina tai, kad norima optimizuoti skirtingas institucijas – Valstybinę kultūros paveldo komisiją, Etninės kultūros globos, Nacionalinę šeimos tarybas.
„Tai yra skirtingos institucijos, jos dirba skirtingus darbus. Tai yra nerimta, kai sakoma, kad bus sutaupyta neva 11 etatų, dabar tose institucijose yra per 50 etatų, o bus per 40. Manau, kad Seimas turi labai gerus įrankius. Tik klausimas, ar atsakingi Seimo vadovai moka tais įrankiais naudotis?“, – svarsto jis.
Politikas sako, kad mažiausiai yra susipažinęs su Nacionalinės sveikatos tarybos veikla. Tačiau, jo vertinimu, Valstybinė lietuvių kalbos, Valstybinė kultūros paveldo komisijos, Etninės kultūros globos taryba yra labai svarbios institucijos, kalbant apie lietuvių tautinę tapatybę, apie kultūros paveldą, apie etninę kultūrą.
A. Ažubaliui labai keista, kad Seimo pirmininkė, nepasitarusi su koalicijos partneriais, parengia keistą ir, svarbiausia, neargumentuotą pasiūlymą.
„Aš tik galiu apgailestauti, kad tokios idėjos, kada jas įgarsina aukšti pareigūnai, paprastai skaudžiai priimamos tose institucijose, atsiranda neužtikrintumo jausmas. Žmonės ieško kitų darbų, manydami, kad reikia bėgti iš šito skęstančio laivo. Bet manau, kad šitas Seimas, aš viliuosi, nepriims tokių sprendimų“, – mano A. Ažubalis.
Jo nuomone, beprasmiška kalbėti apie Nacionalinės gerovės agentūros kūrimą, jeigu tu naikini tautos fundamentą.
„Tautinė kultūra, etninė kultūra, kultūros paveldas – tai yra pamatas, ant kurio visos tautos, ar tai būtų ukrainiečių, lenkų, estų, latvių ar prancūzų – kuria valstybę. Todėl rekomenduočiau tokiu atveju šiek tiek daugiau įsigilinti į šitų institucijų veiklą“, – sakė jis.
Norkienė: Nacionalinė gerovės agentūra jau dabar jokia gerove „nekvepia“
Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė sako, kad jos vadovaujama frakcija nepritaria naujam Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės- Nielsen sumanymui ir „neleis pertvarkyti puikiai veikiančias atskaitingas ekspertines-patariamąsias institucijas“.
„Juolab, kad Seimo pirmininkės argumentai, kodėl reikia išdraskyti gerai veikiančias institucijas glumina, o ypač, kai tarp kitų sunkiai suvokiamų motyvų ji dėsto, kad mažės administravimo apimtis ir išlaidos, bus užtikrintas įrodymais grįstas valdymas ir pagerinta teisėkūros kokybė“, – Eltai sakė A. Norkienė.
„Apie ką čia kalbama? Apie atlygį ir apie kompetenciją? Negi tokios valstybės institucijos, kurios pataria aukščiausiai Lietuvos valdžiai turi veikti tik pelningai? Argi nepriklausomų ekspertų patarimai užrūstino dabartinę valdžią neklusnumu, netinkamomis išvadomis ar institucijose esančiais ne tais ekspertais? Tokio akibrokšto galima buvo tikėtis, nes daugelis šios valdžios sprendimų paremti mūsų tautinių šaknų sunaikinimu“, – piktinosi Seimo opozicijos atstovė.
Todėl, pasak jos, Seimo „valstiečiai“ nepritars Nacionalinės gerovės agentūros įsteigimui.
„Skirsime visas jėgas ir išmonę, kad vietoj esamų institucijų nebūtų sukurta nauja Nacionalinė gerovės agentūra, nes ši agentūra jau dabar jokia gerove „nekvepia“, o tik nacionalinio saugumo naikinimu“, – sakė A. Norkienė.
Kaip ELTA jau skelbė, Prezidentūra kritikuoja Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen siūlymą pertvarkyti parlamentui atskaitingas patariamąsias institucijas ir nurodo, kad siekis optimizuoti šį tinklą yra panašesnis į visuomenės atstovų balso ir pilietinės galios silpninimą.
Prezidento komunikacijos grupės teigimu, ekspertinių institucijų veikla visų pirma turi būti vertinama jos kokybės ir poveikio, o ne optimizavimo ir sutaupymo parametrais.
„Optimizavimas vardan optimizavimo neprideda pasitikėjimo nei valstybės institucijomis, nei jų priimamais sprendimais, nestiprina gyventojų tikėjimo visuomenės galia paveikti svarbius viešojo gyvenimo sprendimus. Greičiau priešingai“, – teigia Prezidentūra.
Jos nuomone, diskusija dėl ekspertinių institucijų veiklos apimčių iš principo reikalinga, tačiau ji turi vykti abipusės pagarbos principu – iš pradžių bent jau informuojant įstaigas apie ruošiamus planus.
Prezidentūra pažymi, kad pasiūlymas atsisakyti tarybų, kurios įprastai atlieka kolegialaus sprendimo ar patarimo funkciją, ir vietoj jų kurti agentūrą kelia didelių abejonių.
Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen įregistravo parlamentui atskaitingų ekspertinių patariamųjų institucijų pertvarkos koncepciją, kurią savo nutarimu tvirtins Seimas.
Joje siūloma išformuoti Lietuvos švietimo tarybą ir jos funkcijas perduoti kitiems, panašią veiklą vykdantiems subjektams. Valstybinę lietuvių kalbos ir Valstybinę kultūros paveldo komisijas, Etninės kultūros globos, Nacionalinę sveikatos ir Nacionalinę šeimos tarybas planuojama sujungti į Nacionalinę gerovės agentūrą.
Pasak parlamento vadovės, pertvarka siekiama suformuoti nuoseklią institucijų sistemą, kuri leistų tinkamai įgyvendinti pagrindinę misiją ‒ remiantis išimtinai ekspertinėmis žiniomis, patarti Seimui, Prezidentui, Vyriausybei, valstybės ir savivaldybių institucijoms, visuomenei, o ne atlikti kitoms institucijoms būdingas funkcijas, t. y. priimti visuotinai privalomus teisės aktus ar vykdyti mokslinius tyrimus.
Skaičiuojama, kad ekspertinių-patariamųjų institucijų sujungimas beveik trečdaliu sumažins bendrą numatytų etatų skaičių (nuo 53 iki 40 etatų), o skiriamus valstybės biudžeto asignavimus – maždaug 500 tūkst. eurų.
