Parlamentarai siūlo Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl teroro akto papildyti įrašant, kad šis straipsnis nereglamentuoja "karių, karinių bazių ir kitų karinių objektų susprogdinimo arba kitokio jų sunaikinimo ginkluotųjų pajėgų veiklos ginkluotame konflikte metu taip, kaip tai nurodyta 1997 metų Jungtinių Tautų tarptautinėje konvencijoje dėl kovos su teroristų vykdomais sprogdinimais".
Parlamentarai aiškinamajame pataisos rašte patvirtina, kad pataisa teikiama dėl E.Kusaitės bylos.
"Vilniaus apygardos teismas šiuo metu nagrinėja pirmąją savo praktikoje tokio pobūdžio bylą pagal Baudžiamojo kodekso 250 straipsnį "Teroro aktas", kurioje asmuo yra kaltinimas teroro aktu susisprogdinant (to nepadarius dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių) kariniame objekte ginkluoto konflikto apimtame regione", - teigia pataisos iniciatoriai.
Prokuroras Vilniaus apygardos teisme teisiamą E.Kusaitę siūlo pripažinti kalta dėl rengimosi įvykdyti teroro aktą ir skirti jai 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Pagal prokuroro kaltinimus, tai minimali bausmė, nes 23 metų moteris kaltinama rengusi teroro aktą prieš strateginės reikšmės objektą.
Baudžiamojo kodekso pataisos iniciatoriai tikina, kad kaltindami klaipėdietę teroro akto planavimu "ikiteisminio tyrimo teisėjai laisvai interpretavo BK 250 straipsnyje pavartotas sąvokas "žmonės", "objektai", "statiniai", "transporto priemonės", taikydami jas ir kariams bei kariniams objektams", ir neatsižvelgė į 1997 metų Jungtinių Tautų tarptautinę konvenciją dėl kovos su teroristų vykdomais sprogdinimais, kur išvardyti teroro akto taikiniai sprogdinant pabrėžtinai yra tik civiliniai.
"Be to, konvencijoje pabrėžiama, kad sprogdinimų, nukreiptų vienų ginkluotų konflikto dalyvių prieš kitus, atveju ši konvencija yra netaikoma, t.y. tokie sprogdinimai ar susisprogdinimai nelaikomi teroro aktais", - tvirtina pataisą teikiantys parlamentarai.
Pasak jų, priėmus pataisą būtų "aiškiai ir nedviprasmiškai atskirti teroro akto sprogdinant sampratą nuo sprogdinimų ginkluoto konflikto metu sampratos".
E.Kusaitę Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnai sulaikė 2009 metų spalį Kauno autobusų stotyje, ji buvo susiruošusi vykti į Maskvą.
Pasak prokuroro Mindaugo Dūdos, E.Kusaitė iš pradžių internetu atsisiuntė knygą apie sprogmenų gaminimą, paskui sudarė veikimo planą - su Rusijoje gyvenančiais čečėnais Magmadovais aptarė vykimo planą. Pagal šį planą, į Maskvą nuvykusią E.Kusaitę Apti Magmadovas būtų pergabenęs į Čečėniją, kur jis apsilankytų teroristinėje organizacijoje "Kavkaz Imirat" ir jos nariai klaipėdietę parengtų mirtininkės vaidmeniui. Be to, E.Kusaitė verbavo vykti į Rusiją dvi lietuves. Jas planuota taip pat panaudoti teroristiniams aktams.
2011 metų gruodį Rusijoje nuteisti E.Kusaitės bendrininkai brolis ir sesuo Apti ir Aišat Magmadovai. Jiems skirtos atitinkamai šešerių ir dvejų metų laisvės atėmimo bausmės.
E.Kusaitė teigia, kad į neteisėtus veiksmus ją įtraukė VSD, ji taip pat teigia patyrusi fizinį ir psichologinį smurtą.