„Manau, turėsim pokalbį su Užsienio reikalų ministerija, nes jie yra pagrindiniai ambasadoriaus darbdaviai ir galvosime, ką daryti toliau. Bet kokiu atveju, Užsienio reikalų komitetas bus įtrauktas į vieną ar į kitą sprendimą. Bet pradžioje, prieš tą sprendimą, turi būti suderintos visos nuomonės – tiek ministerijos, tiek Vyriausybės, tiek prezidentūros, ir tada spręsim. Bet, aišku, bet kokiu atveju prestižas tos diplomatinės tarnybos yra svarbus“, – Delfi trečiadienį komentavo Ž. Pavilionis.
Delfi dar rugpjūčio pabaigoje pranešė, jog URM sulaukė skundų ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje (Londone) E. Bajarūno elgesiu. Skelbta, kad jo atžvilgiu pradėti tarnybiniai veiksmai ir ambasados Londone reprezentacinių lėšų naudojimo auditas.
Delfi žiniomis, rugsėjo 18–21 dienomis ambasadoje lankėsi URM Generalinė inspekcija ir atliko situacijos vertinimą, apklausė 13 ambasados darbuotojų: diplomatų, specialiųjų atašė, valstybės tarnautojų, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis.
Įvertinę situaciją, URM inspektoriai parengė išvadą ir konstatavo, jog „E. Bajarūnui trūksta vadovui reikalingos kompetencijos, ambasadorius nesugeba motyvuoti darbuotojų ir imtis reikiamos lyderystės, piktnaudžiauja vadovui suteiktais įgaliojimais, nekuria pozityvių, pagarba ir tarpusavio bendradarbiavimu grįstų darbo santykių, neužtikrina ambasadoje palankios psichologinės darbo aplinkos, bendraudamas su darbuotojais stokoja empatijos, negeba darbuotojams teikti tinkamo grįžtamojo ryšio“.
Visa tai, pasak inspektorių, daro neigiamą įtaką Lietuvai strategiškai svarbios atstovybės darbo rezultatams, kuria atstovybėje destruktyvią darbo atmosferą, kuri „kenkia pirmiausia pačiai darbuotojų savijautai, o per jų veiklą ir komunikaciją – ir valstybės interesams, kuriuos atstovauja atstovybė“.
Atsižvelgdami į nustatytus veiklos trūkumus, inspektoriai URM vadovybei rekomendavo atlikti E. Bajarūno tarnybinės veiklos vertinimą ir nustatyti jo tinkamumą dirbti diplomatinėje atstovybėje. O tai padarius, spręsti dėl ambasadoriaus tinkamumo eiti pareigas.
Delfi kalbintas Ž. Pavilionis kol kas nesiėmė vertinti, kokius sprendimus derėtų priimti dėl E. Bajarūno.
„Tikrai nenoriu užbėgti už akių, turi apsispręsti darbdavys, kuris gavo nepriklausomas vidaus audito ar Generalinės inspekcijos išvadas, ir dabar turi priimti sprendimą“, – teigė jis.
Tiesa, politikas pabrėžė neturintis abejonių Generalinės inspekcijos darbu.
„Aš tikrai nedalyvavau darant tyrimą, man sunku komentuoti detales, tačiau kuomet mes Užsienio reikalų ministerijoje steigėme tą Generalinę inspekciją, aš tikrai atsimenu, kad darėme viską, kad tyrimai būtų kuo objektyvesni ir kuo labiau nepriklausomi. Tai aš pasitikiu ta institucija ir jos tyrimais. Ne vieną kartą tokius tyrimus ta institucija yra dariusi ir nelabai pamenu, kad jos tyrimo rezultatai būtų kažkaip nuneigti ar užginčyti“, – komentavo Ž. Pavilionis.
Delfi kalbinto G. Surplio nuomone, tyrimą dėl E. Bajarūno reikia tęsti toliau, tai yra, atsižvelgti į rekomendacijas ir atlikti jo tarnybinės veiklos vertinimą.
„Reikia tyrimą daryti toliau iki galo, nes dabar išvados yra tokios, kaip suprantu, preliminarios, ir priimti sprendimus. Nes jei yra tiesa tai, kas rašoma, tai, aišku, yra netoleruotina diplomatinėje tarnyboje, – pridūrė G. Surplys. – XXI a. Lietuvoje diplomatinėje tarnyboje, kurią ministras žadėjo skaidrinti ir visaip kaip išvalyti nuo senų manierų, tai yra netoleruotina.“
Šioje situacijoje, pasak politiko, svarbi ir prezidento pozicija: „Ypač turint omeny, kad tai yra viena iš kertinių mūsų ambasadų.“
Bet galutinius sprendimus, pasak jo, turi priimti užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„Ambasadoriaus tiesioginis vadovas yra ministras, vis tiek pagrindinis sprendimas turėtų būti ministro“, – kalbėjo G. Surplys.
Trečiadienį su E. Bajarūnu Delfi susisiekti nepavyko. Skelbiama, kad trečiadienį vidurdienį Vilniuje jis surengs spaudos konferenciją.
Plačiau apie URM inspektorių išvadas ir darbuotojų liudijimus skaitykite čia.
Pastaruoju metu suabejota ne tik E. Bajarūno, bet ir ambasadoriaus prie NATO Deivido Matulionio darbu: manoma, kad jis galėjo nesilaikyti valstybės institucijų suteikto mandato ir savo veikla galėjo susilpninti Lietuvos derybines pozicijas derybose dėl NATO viršūnių susitikimo dokumentų.
Tuo, Delfi žiniomis, susidomėjo pati URM: aiškinamasi, ar D. Matulionis nesilaikė valstybės institucijų suteikto mandato derėdamasis dėl NATO komunikato ir formuluotės apie vokiečių brigados dislokavimą Lietuvoje.
Pats apie situaciją užklaustas D. Matulionis teigė, jog negali nieko komentuoti, nors galbūt norėtų.
„Labai apgailestauju, kad negaliu komentuoti, nors gal ir norėčiau. Vienintelis dalykas – nusiskundimų mano darbu nesu gavęs“, – raštu atsakė jis.
Rugsėjo pradžioje apie abu ambasadorius užklaustas prezidentas Gitanas Nausėda teigė, jog jais pasitiki.
Ambasadorius skiria ir atleidžia prezidentas Vyriausybės teikimu ir Seimo URK pritarimu.
