Pareigūno teigimu, paprastai Naujųjų naktį besipiktinančių triukšmu nėra labai daug. Skambučių padaugėja po vidurnakčio, kai žmonės dar po kelių valandų pakartotinai ar pavėlavę pradeda šaudyti fejerverkus ir triukšmingai džiaugtis Naujaisiais.
„Tvarką, kuri nuo 22 val. numato tylos laiką, nustato ne Bendrasis pagalbos centras, o įstatymas. Žinoma, dėl praktinių priežasčių čia būtų galima taikyti įstatymo išimtį, nes natūralu, kad Naujuosius sutinkantys žmonės nėra tokie tylūs, kaip paprastomis dienomis. Tačiau tai mano asmeninė nuomonė ir negalime ja remtis kaip pareigūnai“, – sakė T. Maroščikas.
Fejerverkų išgąsdintų šunų lojimo varginami kaimynai BPC telefonu skambina retai, tačiau gyvūnų gerovės specialistai įspėja: staigus triukšmas gali labai pakenkti mūsų augintiniams.
Pataria slopinti garsus
„Naujametiniai fejerverkai, balionų sprogdinimai, šampano butelių kamščių pokšėjimas paprastai didelio išgąsčio ar streso nesukelia tik treniruotiems medžiokliniams šunims ir klausos sutrikimų turintiems gyvūnams“, – atkreipė dėmesį Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjo laikinoji pavaduotoja Rasa Sirutkaitytė.
Pasak veterinarijos inspektorės, tokiais atvejais didesnė dalis augintinių (ypač šunys) puola slėptis, isteriškai laksto po namus, loja, staugia, lekuoja, dreba ar be perstojo žiovauja.
„Silpnesnės nervų sistemos gyvūnai gali pradėti šlapintis ar viduriuoti, prarasti apetitą net keletui dienų. Todėl geriau gyvūnus laikyti ramesnėje patalpoje, bandyti nukreipti jų dėmesį, sukelti jiems įprastą triukšmą – įjungti televizorių ar muziką – ir taip nuslopinti neįprastus garsus. Fejerverkus derėtų leisti kaip įmanoma atokiau nuo lauke laikomų šunų voljerų ar ūkinių pastatų, kuriuose laikomi gyvūnai“, – DELFI sakė gyvūnų sveikatingumo ir gerovės specialistė.