„Kaip kandidatas turiu labai aiškią viziją, kad svarbiausias dalykas, ką reikia užtikrinti – saugi Lietuva. Saugūs nuo išorinių grėsmių, vieningi viduje“, – diskusijoje Rytų Europos studijų centre kalbėjo G. Jeglinskas.
Jo saugumo politikos šūkis: „Lietuva – saugiausia vieta žemėje“. Kandidato įsitikinimu, svarbiausias dalykas, kad atgrasymas suveiktų.
„Ukrainoje atgrasymas nesuveikė. Vyksta karas. (...) Ukraina yra didelė teritorija. Baltijos šalys kitokios, atgrasymas turi suveikti“, – kalbėjo G. Jeglinskas.
Kandidatas pažymėjo, kad reikia investicijų gynybiniams pajėgumams didinti.
„Esu už stiprų gynybos išlaidų didinimą. (…) Neabejoju, kad turime pradėti kalbėti ir apie keturis procentus“, – sakė G. Jeglinskas.
Atsakydamas į klausimą, kaip įtikintų visuomenę, kad tai yra reikalingi žingsniai, kandidatas akcentavo lyderystės aspektą. Jo vertinimu, sunku įtikinti, kad chaotiškai pateikiami prioritetai, kokiu būdu planuojama atgrasyti Rusiją.
„Jeigu suprantame, kad saugumas yra pamatas, ant kurio viskas pastatyta, ar neprisidėtume su didesniais mokesčiais? Tikiu, kad prisidėtume. Bet tam reikalingas aiškus matymas, į ką reikia investuoti“, – sakė G. Jeglinskas.
Jo vertinimu, esminis dalykas yra oro gynyba. Tuo metu dėl tankų pirkimo kandidatas skeptiškas.
G. Jeglinsko vertinimu, vystant pajėgumus svarbu atsakyti į du klausimus: „ar pajėgumas padidina atgrasomąjį efektą, ir, ar tai atliepia Ukrainos karo pamokas?“.
Sąjungininkai – čia, dabar, daugiau ir greičiau
Be pajėgumų plėtros kandidatas akcentavo sąjungininkų svarbą. Pasak jo, jų reikia „čia, dabar, daugiau ir greičiau“.
„Kad gynybos planai nebūtų tik popieriniai, sąjungininkų dėmuo yra labai svarbus“, – sakė G. Jegliskas.
Dar vienas dalykas, kurį akcentavo visuomenė yra vieningos visuomenės klausimas. Jis sakė, kad tai jau yra visos Vyriausybės darbo laukas. Tarp konkrečių priemonių jis įvardino šaulių stiprinimą, dar didesnį jaunųjų šaulių įgalinimą.
Jis taip pat minėjo apie pilietinės gynybos modelį, kur kiekvienas jaunuolis iškart po mokyklos galėtų eiti ne tik į šauktinius, bet ir kitaip prisidėti prie visuomenės stiprinimo, tarkime per nevyriausybines organizacijas, kibernetinius centrus.
„Tikslas, kad jaunuolis atėjęs po metų išeina labiau pasitikinčiu piliečiu“, – sakė G. Jeglinskas.
Trumpo retoriką siejo su rinkimais
Pasak kandidato, užsienio politika privalo tapti pagrįsta nacionaliniais interesais.
„Turime prieiti prie profesionalios užsienio politikos. Pagrindinis dėmuo NATO, JAV, kuri yra vienintelė strateginė partnerė, regioninės partnerės – Vokietija Lenkija“, – sakė G. Jeglinskas.
Kalbėdamas apie JAV, kandidatas atkreipė dėmesį, kad šie metai yra rinkiminiai. Būtent su rinkimais jis siejo ir kandidato Donaldo Trumpo retoriką.
Jis prisiminė, kad per praėjusią D. Trumpo kadenciją dirbo krašto apsaugos viceministru.
„Pradžioje buvo labai aštri retorika – anti NATO, antieuropietiška, bet kas įvyko ant žemės buvo kiti dalykai“, – sakė G. Jeglinskas.
Pasak jo, realiai tuo metu buvo labai geras bendradarbiavimas su JAV administracija.
„Buvo surinkta gerų „vanagų“, tikri žmonės, kurie supranta Rusija, suprasdavo sovietologiją, su jais dirbti buvo labai prasminga ir veiksminga. (…) Nepaisant retorikos, (…) buvo sukurta Europos atgrasymo iniciatyva (…), JAV tankų batalionas atėjo į Lietuvą būtent tuo metu (…). Žodžiai žodžiais, bet veiksmai yra visai kas kita“, – sakė G. Jeglinskas.
Kartu jis pažymėjo, kad ir Europa turi investuoti į gynybą žymiai rimčiau, – ne dėl D. Trumpo kontraversiškų pasisakymų, bet dėl savęs.
Kartu jis pabrėžė, kad tapęs prezidentu bendrautų su išrinktu JAV vadovu, nes tiesiog nėra kito pasirinkimo.
„Šiuo metu, kalbant apie gynybos pajėgumus, nėra alternatyvos JAV karinei galiai. Būtent dėl to didžiausias fokusas turi būti darbas su JAV vyriausybe“, – sakė G. Jeglinskas.
„Galima tikėtis hibridinių atakų“
Paklaustas apie Rusijos grėsmę vienerių dvejų metų perspektyvoje, jis atkreipė dėmesį, kad Rusija yra užstrigusi Ukrainoje, jos pajėgos yra susilpnintos kituose regionuose.
„Vienerių dvejų metų galime tikėtis hibridinių atakų, turime būti pasirengę atsakyti“, – sakė G. Jeglinskas.
Kalbėdamas apie grėsmę NATO penkto straipsnio lygmenyje, jis pažymėjo, kad Rusija yra užstrigusi Ukrainoje, ir atstatyti pajėgumus užims laiko.
„Bet tai nereiškia, kad reikia miegoti, ir nieko nedaryti. Turime fokusuotis į investicijas, galbūt tai būtų keturi procentai, bet lygiai tą patį turi dirbti ir mūsų kaimynai, mes ne vieni“, – sakė G. Jeglinskas.
Macrono žodžiai sukėlė praktinių klausimų
Paklaustas apie karą Ukrainoje, kandidatas sutiko, kad pastaraisiais mėnesiais gerų žinių yra vis mažiau.
„Tai liūdina ir nuvilia. Labai aiškiai žinome, kad Vakarų visuomenės turi daryti. Turime toliau remti Ukrainą, ir remti ne tik žodžiais“, – sakė G. Jeglinskas.
Kartu jis svarstė, ką reikėtų daryti, kad tas veiktų.
„Dabar mes sakome, kad arsenalai Europoje yra tušti. Pramonė turi gaminti, bet pramonei reikia indikacijų, paklausos signalų. Tam reikalinga politinė valia. (…) To kol kas Vakarų Europoje nėra. (…) Čia yra ir politinių lyderių vaidmuo, kaip tą reikalą užsukti“, – pažymėjo G. Jeglinskas.
Kartu jis atkreipė dėmesį, kad rinkiminiai metai duoda neigiamą efektą.
„Tiek JAV Kongreso užstrigimas su paramos paketu, tiek Vakarų Europoje. (…) Bet čia yra kalba apie lyderystę. Turime padaryti, ką galime, nes nėra kito kelio. Ukraina privalo laimėti, ir jie patys žino, kad jie privalo laimėti. Ir aš tikiu ta pergale, bet juos reikia įgalinti. Reikia duoti, ko prašo, ir jie viską pasidarys patys“, – sakė G. Jeglinskas.
Kandidatas nespekuliavo dėl Prancūzijos prezidento Emanuelio Macrono pareiškimų apie galimybę svarstyti siųsti karius į Ukrainą.
„Jis labai įdomiai pasakė. Jis nepasakė taip, kad norima siųsti karius, jis „neatmeta galimybės“. Čia yra toks įdomus diplomatinis žaidimas, kai išlaikome neužtikrintumą, galbūt taip Putinui bandoma (siųsti žinią – „Delfi“), ar bandoma pateikti viltį Ukrainai“, – svarstė G. Jeglinskas.
Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad iš praktinės pusės yra sudėtinga sukurti koaliciją.
„Prieš Iraką tas užėmė daug laiko, ir kilo klausimas, kad vadovaus, iš kur tie resursai. Jeigu kalbame, kad dabar tušti arsenalai, tai, ką tie kariai ten veiks? Ar ukrainiečiams tikrai reikia tų karių, kurie yra mūšio neužgrūdinti? (…) Manyčiau, kaip labai tolimą perspektyvą, kad toks dalykas įvyktų. (…) Galiausiai koalicijai turi kažkas vadovauti. Ar Prancūzijos kariai eis po Syrskiu?“, – sakė G. Jeglinskas.
Sprendimą dėl Taivaniečių atstovybės pavadino avantiūra
Kalbėdamas apie santykių su Kinija ir Taivanu klausimu, kandidatas sakė nemanąs, kad reikėtų keisti sprendimą dėl Taivaniečių atstovybės pavadinimo.
„Nereikia pataikauti valstybei, kuri yra Kinija, kuri yra nedemokratinė ir labai aiškiai kitoje barikadų šioje geopolitinės kovos pusėje“, – sakė G. Jeglinskas.
Iš kitos pusės, pasak jo, iš ekonominės kaštų ir naudos analizės matosi, kad naudos dėl tokio sprendimo nebuvo.
„Deja mūsų pavyzdžiu (…) niekas nesekė. Pavadinkime vardus vardais, tai buvo mūsų užsienio politikos pralaimėjimas, nesėkmė ar avantiūra. (…) Su šiuo sprendimu mes iš principo įsivėlėme į Taivano vidaus politiką“, – kalbėjo G. Jeglinskas.
Ne kartą Taivane buvęs kandidatas pastebėjo, kad šios šalies gyventojai, nepriklausomai nuo remiamos politinės jėgos, nori gyventi laisvėje ir demokratijoje.
„Kaip gyventi laisvėje ir demokratijoje, ar labiau bendraujant su Kinija, ar mažiau, sunku pasakyti. Bet prezidento rinkimuose visų trijų kandidatų pozicijos labai supanašėjo. Ir galiausiai mes gavome, kad nei vienas iš jų nenori nepriklausomybės paskelbti, ir nei vienas jų nenori mažinti gynybos išlaidos. Tai, ką mes padarėme su tuo sprendimu, mes paklausėme to, ko nori tuo metu valdanti partija.
Bet partijos keičiasi, (…) ir dabar jie galbūt jau nenori provokuoti Kinijos. Čia jų reikalas. Mums tai yra taip toli, mes taip sunkiai suvokiame vidaus politiką, kokie yra istoriniai, kultūriniai santykiai tarp salos ir komunistinės Kinijos. (…) Mes neturėtume veltis į šalių vidaus politiką“, – sakė G. Jeglinskas.
Jo nuomone, politikoje su Kinija turime sekti JAV ir ES politikos keliu.
„Tos politikos šiek tiek skiriasi, bet bendra tendencija yra, kad mes einame tolyn vieni nuo kito. (…) Sekime mūsų partnerių užsienio politika“, – sakė G. Jeglinskas.
Nemano, kad į visus EVT posėdžius būtina vykti prezidentui
Paklaustas apie Europos Sąjungą, jis visų pirma išsakė savo poziciją, kad tai „niekada nebuvo ir nėra geopolitinė galia“. Pažymėdamas apie diskusiją apie Lietuvos atstovavimą Europos Vadovų Taryboje (EVT) , jis kalbėjo, kad tai yra susiję su asmenybiniais dalykais.
„Prezidentas yra šalies vadovas. Jis taip pat reprezentuoja šalį vykstant į NATO lyderių susitikimus. Bet dažnai EVT sprendžiami vidaus politikos reikalai, kurie išnešami į išorę, diskutuoti į ES lygmenį. (…) Prezidentūra yra tik dalis mūsų triados – Vyriausybė, Seimas ir Prezidentūra. Realiai nemanau, kad ji aukščiau nei kiti. Turi suprasti, kad valstybės politika neveiks, jei šie trys elementai nedirbs kartu.
Dėl EVT manau, kad jis turėtų turėti norą deleguoti tą, kas iš tikro galėtų atsakingai atstovauti. Nereikia dalyvauti visose EVT tik dėl to, kad jis yra valstybės vadovas. Ne apie tai kalba, yra kalba apie tai, kas geriausiai gali atstovauti“, – sakė G. Jeglinskas.
Jo nuomone, tam tikrais klausimais premjerė yra geriau įsigilinusi.
„NATO lyderių susitikimai yra kita kalba. Čia yra labai aišku. Bet dėl ES (…) yra klausimų, kur turi vykti, bet yra klausimų, kur tau nebūtina vykti, ir turi kitus prioritetus kaip valstybės vadovas“, – sakė G. Jeglinskas.
Siūlo truputį nusižeminti ego
Kalbėdamas apskritai apie bendravimą tarp valstybės vadovų, jis irgi išsakė nuomonę, kad tai yra asmenybiniai ego klausimai.
„Jie yra visur ir visą laiką būdavo. Tarp premjero ir prezidento tas būdavo visais laikais. Bet iki tokio lygmens, kaip dabar yra, turbūt nėra buvę. Kai žurnalistams yra didžiulis įvykis, kad Nausėda susitiko su Gabrieliumi Landsbergiu, tai yra įvykis, ir sako, kad „gal bus antras susitikimas“, tai parodo situacijos absurdą. Tie žmonės, kurie kuruoja užsienio politiką, turi reguliariai koordinuoti pozicijas“, – kalbėjo G. Jeglinskas.
Jis pabrėžė, kad tą situaciją, kuri klostosi, mato ne tik priešininkai, bet ir mūsų sąjungininkai.
„Mes, kai su Jensu (Jensu Stoltenbergu, NATO generaliniu sekretoriumi) ir von der Leyen (Ursula von der Leyen, Europos Komisijos prezidente) buvome atvykę, ir su prezidentu ir su premjere buvo Prezidentūroje susitikimas, kai buvo migrantų iš Baltarusijos krizė. Aš tada dirbau NATO. Mes sėdime prieš juos, ir, kai Nausėda kalba, premjerė – kažką įlindusi kompiuteryje. Kai ji kalba, Nausėda į dangų žiūri. Ir tada man sako: „kažkas ten vyksta tarp jūsų vadovų“. Sakau: „neklausk“.
Mes gi žinome diplomatijoje, kad šalys žiūri savo interesų. Ir net derybose NATO ir ES galiausiai tas mūsų vidaus nesutarimas bus išnaudotas. (…) Ir čia, kai yra viešai matoma, kad tas nesutarimas yra, galiausiai tas žalinga mūsų visai valstybei“, – perspėjo G. Jeglinskas.
Kalbėdamas apie ambasadorių skyrimus, jis siūlė abiem nusižeminti ego.
„Ir sako: „žiūrėk, jeigu yra keturi neužpildyti ambasadorių postai, tai du yra tavo, du – mano“. Neabejoju, kad galima rasti keturis kvalifikuotus ambasadorius, ir gali tikti abiem pusėm“, – sakė G. Jeglinskas.
