„Egzamino patalpoje jūs turite būti 7 val. 20 min. Įsivertinkime, jei gyvenate toliau, jei iš rajono, o mieste laiko, mes kalbame apie kėlimąsi nuo 4 iki 5. Suaugusiam žmogui gal kai kuriam čia standartas yra, bet moksleiviai negyvena tokiu tempu kasdien. Parašai savo tarpinį egzaminą, turėjai prabėgt iš dalies kaip maratoną. Turėjai valandą, turėjai pusantros, – Delfi plius tinklalaidėje „Dvi pusės“ kalbėjo E. Mikulskis. – Turėjai praktiškai 2,5-3 min. vienai užduočiai. Tai laiko išmąstymui nelabai yra paliekama, nebent tu keletą užduočių prabėgai, sutaupei šiek tiek laiko ir gali pamąstyt, o ne galvot, kuris čia būtų tinkamesnis atsakymas.“
Egzamino laikymas – tik viena tos dienos dalis. „Po egzamino vienuoliktokui, būsimam dvyliktokui, stresas, liūdesys, – kalbėjo LMS viceprezidentas. – Be abejo, turime, kas yra patenkinti savo rezultatu, kam gavosi. Nes gavo gal ir galimybę nusirašyti. Tai labai akivaizdu. Vykdytojai patys į tai dėmesio daug nekreipdavo.“
E. Mikulskio teigimu, didžioji dalis moksleivių po patikrinimo išeina nusivylę, tačiau tuo jų diena nesibaigia. „Tada pasižiūri į tvarkaraštį ir pamatai, kad manęs šiandien laukia dar aštuonios pamokos. Tipinis vienuoliktokas turi, bent jau kai aš buvau vienuoliktoj klasėj, mažiausiai septynias pamokas per dieną. Su labai reta išimtimi būna šešios, bet vis tiek baigiasi 15-16 val., nes gal turėjai langą. Mes kalbam apie 6-8 pamokas per dieną po egzamino.“
Ankstus rytas, egzaminas ir pamokos – ne viskas. „Grįžti namo penktą, jei gyveni toliau – gal ir šeštą valandą. Kitą rytą arba dieną po – vėl 7 val. 20 min. eini į kitą tarpinį patikrinimą. Ką tik gavęs žinių, pamatęs ir nusivylęs savais rezultatais, – kalbėjo E. Mikulskis. – Automatiškai tavo lūkesčiai ir nerimas kyla. Iš to atsiranda vėl negalėjimas nueiti miegoti, nes stresas.“
Sarafinas tai vadina eksperimentu su visa šalimi
Žurnalo „Reitingai“ vyr. redaktorius Gintaras Sarafinas teigia, kad patikrinimams buvo tinkamai nepasiruošta.
„Jeigu būtų paleistas pilotinis projektas 2023 metų balandį-gegužę su 2-3 mokyklomis, išbandžius su 2-3 šimtais mokinių, mes jokių panašių problemų šiandien neturėtumėm. To nebuvo padaryta, kas yra įprasta Vakarų Europoje padaryti. Pilotinį projektą su mažai mokinių ir pažiūrėti, kas neveikia, kokie trūkumai, kokie privalumai, kaip technika veikia, kaip vaikai priima užduotis, ar adekvačiai supranta, ar laiko užtenka. Dabar nieko nebuvo. Mes dabar su visa šalimi eksperimentuojam ir žiūrim, ar pavyks, ar ne. Nepavyko“, – kalbėjo G. Sarafinas.
Jis taip pat pritarė LMS viceprezidentui, kuris įvardijo, kad patikrinimų metu buvo nemažai sukčiavimo atvejų. „Šitie tarpiniai patikrinimai atskleidė labai daug problemų, – kalbėjo G. Sarafinas. – Viena problema, kuriai galima kurti komisiją, tai sukčiavimas. Jis atsinaujino. Mes tiek metų žingsniavome su valstybiniais brandos egzaminais, kad išvengtume sukčiavimų.“
G. Sarafinas pridūrė: „Galima matyti tris kompus, jeigu nori. Į vieną pasižiūri, į kitą. Pasirodo, gali mokytojai prieiti. Pasirodo, sukčiavimas, kaip mokiniai teigia, vėl grįžta į senąsias tradicijas“
Preliminarūs tarpinių patikrinimų rezultatai nedžiugina, tačiau E. Mikulskis teigia, kad rezultatus reiktų vertinti ne pagal vidurkį, o pagal medianą. Jo teigimu, siekiant suvaldyti sąmyšį, geriausias sprendimas būtų nuleisti išlaikymo kartelę.
Visą diskusiją kviečiame žiūrėti Delfi plius tinklalaidėje „Dvi pusės“.
