Darbo vengiantiems ilgalaikiams bedarbiams patogiausia gyventi Panevėžyje – jo vadovai vis dar neranda galimybių, kaip visuomenei naudingiems darbams sutelkti potencialių darbininkų armiją.
Valdžioje ne saliamonai
Atrodo, Panevėžyje kuopti šiukšlių nespėjantys 50 valytojų pastiprinimo greitai nesulauks. Nors miesto Taryba dar vasarį patvirtino tvarką, kaip gaunantieji socialines pašalpas už jas atidirbs visuomenės labui, Panevėžys lieka vienintele savivaldybe, vengiančia bedarbiams įduoti šluotas.
Visoje Lietuvoje socialiai remtinieji jau dešimt metų švarina parkus, apsodina gėlynus, šienauja pagriovius. Darbo vengiantiems ilgalaikiams bedarbiams patogiausia gyventi Panevėžyje – jo vadovai vis dar neranda galimybių, kaip visuomenei naudingiems darbams sutelkti potencialių darbininkų armiją.
„Nieko šituo klausimu dar nėra padaryta. Valdančioji dauguma ką tik pradėjo dirbti ir ji nespėjo išspręsti visų problemų“, – balandžio 17-ąją prie miesto vairo stojusius naujus vadovus pateisina ūkio klausimus kuruojantis Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Ramūnas Vyžintas.
Jis pats į šias pareigas paskirtas prieš penketą savaičių. Anot jo, socialiai remtinųjų įdarbinimas – tik vienas iš šimtų svarstomų klausimų ir tikrai ne prioritetinis.
R. Vyžintas pripažino negalintis atsakyti, ar miestui užtenka šiuo metu jį valančių 50-ies Panevėžio specialaus autotransporto įmonės valytojų.
„Kadangi nėra įvertinimo, neturiu atsakymo. Nėra taip, kad išgirdai problemą ir, kaip Saliamonas, iš karto žinai, kaip ją spręsti“, – motyvavo už miesto ūkį atsakingas pavaduotojas.
Pašalpoms išmokami milijonai
Valstybės išlaikytiniams Panevėžyje katino dienos turėjo baigtis dar vasarį, kai po ilgų svarstymų Savivaldybės taryba ryžosi patvirtinti, kad gaunantieji socialines pašalpas ir Aukštaitijos sostinėje privalės padirbėti visuomenės labui. Tokia pareiga tektų darbo nerandantiems ir iš valstybės paramos ilgiau nei pusę metų besiverčiantiems žmonėms. Taryba numačiusi, kad socialiai remtinieji per mėnesį dešimt dienų po keturias valandas tvarkytų aplinką, pagelbėtų socialinėse, švietimo, sveikatos, kultūros įstaigose. Nuo darbo būtų atleidžiami pensininkai, besilaukiančios moterys, į darželį neinančius vaikus auginantys tėvai, slaugantieji neįgalius šeimos narius, neįgalieji, ligoniai bei gaunantieji mažesnę nei 20 eurų pašalpą.
Panevėžyje pragyvenimo šaltinio neturi 8,4 proc. darbingo amžiaus gyventojų, registruotų Darbo biržoje. Per mėnesį vidutiniškai 5189-iems panevėžiečiams išmokama 288 605 Eur pašalpų. Vien per praėjusius metus iš Savivaldybės biudžeto socialinėms pašalpoms išleista 15,5 mln. Lt (4,5 mln. Eur). Jas pernai gavo per 74,6 tūkst. panevėžiečių.
Prašalaičių nelaukia
Pagal Savivaldybės duodamus užsakymus miestą tvarkančios įmonės „Panevėžio specialus autotransportas“ direktorius Valentas Bakšys pripažįsta abejojantis, ar atsiųsti padirbėti už pašalpas panevėžiečiai būtų stipri parama nuolatiniams valytojams. Anot jo, tokia nuomonė peršasi matant, kaip nenoriai šluotą į rankas ima įdarbinti pagal viešųjų darbų programą bedarbiai.
„Dalis gal noriai dirbs, bet bus ir tik atėjusiųjų prastumti laiką. Jei socialiai remtinųjų darbo kokybė bus tokia pat kaip dirbančių viešuosius darbus, geriau didinti nuolatinių darbuotojų skaičių. Geriau trys tokie nei dešimt laikinai įdarbintų socialiai remtinųjų“, – „Sekundei“ teigė V. Bakšys.
Direktorius neslepia esąs patenkintas vos trečdalio iš 12-os atsiųstųjų padirbėti viešųjų darbų rezultatais. Dauguma tokių laikiną darbą gavusių Darbo biržos klientų linkę prastumti laiką, bet ne atlikti užduotį.
„Ateina 50-metis, stiprus, atrodo, kalnus galintis nuversti vyras, nukasa 10 kv. m sniego ir stovi. Mat jis dirbti nepratęs, kalėjime dešimt metų praleidęs. Ir nieko tokiam nepasakysi. Jam svarbu ne užduotį atlikti, o laiką prastumti“, – sako V. Bakšys.
Jo nuomone, rajoninėms savivaldybėms, kur veikia seniūnijos, laikinuosius darbininkus kontroliuoti lengviau.
„Kaimuose žmonės vieni kitus pažįsta, seniūnas žino, kokius žmones jam atsiunčia dirbti. Taip lengviau su jais susitarti ar griežtesnį žodį pasakyti“, – mano direktorius.
Darbui tetinka šeštadalis
Panevėžio rajono savivaldybė socialiai remtiniesiems šluotas į rankas įdavė dar 2010-aisiais, kai tokią praktiką jau taikė kelios šalies savivaldybės.
Laikas, dirbamas visuomenės labui, priklauso nuo mokamos pašalpos dydžio.
Gaunantieji didžiausią, 102 Eur (350 Lt), paramą per mėnesį dirba dešimt dienų po keturias valandas. Mažiausiai, tik tris dienas po keturias valandas, triūsia tie, kurių pašalpa nesiekia nė 29 Eur (100 Lt).
Rajone socialines pašalpas gauna per 2000 gyventojų, tačiau už jas atidirba vos apie 310 remtinųjų. Iš didelio būrio paramos gavėjų tik tiek atsiranda atitinkančių Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems asmenims įstatymo kriterijus. Jie numato, kad visuomenės labui padirbėti savivaldybės gali kviesti tik tuos pašalpų gavėjus, kurie vyresni nei 18-os metų, nedirba, nedalyvauja Darbo biržos organizuojamuose kursuose, neslaugo ligonių, neserga, neturi negalios, neaugina mažų vaikų – tai yra neturi jokių priežasčių nedirbti.
Valdininkams darbo padaugėjo
Rajono Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Aldona Paškevičienė tvirtina, jog praktika duoti darbo socialiai remtiniesiems labai pasiteisino. Per penketą metų Panevėžio rajone pašalpų gavėjų gretos sumažėjo per pusę. 2011-ųjų balandį socialines pašalpas gavo 4305 rajono gyventojai, šių metų balandį – 2022.
Socialinių pašalpų 2011-ųjų balandį Panevėžio rajono savivaldybė išmokėjo 956,5 tūkst. Lt, šių metų balandį 107 tūkst. Eur (368,6 tūkst. Lt).
Per mėnesį socialinių pašalpų netenka po keliolika remtinųjų, atsisakiusių padirbėti ir nepateikusių pateisinamų priežasčių. Pasak A. Paškevičienės, gaunantieji pašalpas ne vien gatves šluoja. Jų prašoma padėti nevyriausybinėms organizacijoms, dirbančioms kultūros, švietimo, socialinėje srityse, pagelbėti socialinių įgūdžių stokojančioms šeimoms. Vienoje seniūnijoje už socialinę pašalpą dirbusi smuikininkė mokė vaikus muzikos.
Anot vedėjos, dėl pašalpų gavėjų įdarbinimo Savivaldybės biudžeto neužgulė papildomos administracinės išlaidos.
„Papildomų lėšų reikia nebent transportui – žmonėms pavėžėti į darbo vietą. Įrankius pirkti bet kokiu atveju reikėtų – ar samdomam darbininkui, ar talkininkui. Gerokai padidėjo darbo krūvis Socialinės paramos skyriui. Išrašome siuntimus visuomenei naudingiems darbams atlikti, vedame dirbančių asmenų apskaitą, surenkame iš seniūnijų duomenis. Bet dėl to papildomo etato nebuvo įsteigta“, – teigė A. Paškevičienė.
Tiesa, sumojusi prie darbo lenkti remtinuosius, Panevėžio rajono savivaldybė įsisuko į teismų maratoną. Valdininkus į teismą padavė net trys gyventojai, bandę įrodyti, kad socialines pašalpas jiems garantuoja Konstitucija, todėl Savivaldybė neturi teisės jų varyti dirbti. Vis dėlto dykaduoniams nepavyko įrodyti savo tiesų – jų skundų teismai nepatenkino.
Panevėžys raginimų negirdi
Panevėžio valdžią įdarbinti pašalpų gavėjus ne kartą yra raginusi Savivaldybių asociacija.
„Daugelio savivaldybių patirtis parodė, kad tokia veikla naudinga žmonėms, nes jie neiškrenta iš darbo rinkos. Turime pavyzdžių, kad paskirtieji dirbti už pašalpas vėliau ten pat ir įsidarbino arba netgi atėjo savanoriauti. Tiems, kas sąžiningai ieško darbo ir jo neranda, tokia galimybė yra labai gera proga surasti nuolatinį pragyvenimo šaltinį“, – mano asociacijos patarėja socialiniams klausimams Audronė Vareikytė.
Anot jos, tokia veikla yra ir netiesioginė priemonė mažinti šešėlinį darbą. Startavus Telkimo visuomenei naudingiems darbams tvarkai pasitaikydavo ir tokių, kurie pakviesti padirbėti derėdavosi, kad darbą galėtų atlikti ne darbo dienomis, o savaitgaliais.
„Kai nėra kitos išeities, tik ateiti kelias valandas per dieną padirbėti, dalis žmonių nebeprašo pašalpų. Galbūt ilgai šios praktikos ir nereikės taikyti. Tačiau dabar, kai matome, kad žmonės dar įpratę piktnaudžiauti valstybės parama, o didelės kontrolės nėra, kai reikia skatinti žmones kažką daryti, kad įsitvirtintų darbo rinkoje, ta priemonė labai reikalinga ir naudinga“, – išvadą daro A. Vareikytė.
Anot jos, Panevėžio vadovai jau ne kartą buvo raginti pasekti kitų savivaldybių pavyzdžiu.
„Panevėžys turėtų pradėti taikyti tą praktiką. Tikiu, kad jie įvertins kitų savivaldybių patirtį ir pradės daryti tą patį“, – sako A. Vareikytė.
Faktai
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2014 metais visuomenės labui socialiai remtinieji darbavosi 59-iose savivaldybės ir tik vienoje – Panevėžio miesto – jie nespaudžiami prie darbo.
Vidutiniškai per vieną 2014 metų mėnesį socialinę pašalpą gavo 140,1 tūkst. asmenų, iš jų padirbėti visuomenės labui buvo pakviesti vidutiniškai 37,7 tūkst. (26,9 proc.) socialinės pašalpos gavėjų.
Daugiausia socialinės pašalpos gavėjų visuomenės labui darbavosi Kaišiadorių rajone (55,8 proc.), Zarasų rajone (53,4 proc.), Prienų rajone (52,7 proc.), mažiausiai – Vilniuje (2,6 proc.), Palangoje (3,9 proc.) ir Klaipėdoje (6,3 proc.).
2014 metais, palyginti su 2013-aisiais, Lietuvoje piniginę socialinę paramą gavusių asmenų, dalyvavusių visuomenei naudingoje veikloje, sumažėjo 11,8 proc. (nuo 78,7 iki 69,4 tūkst. asmenų).