aA
Praėjusiais metais panevėžiečių gretas papildė Žemuogės, Hefaisto, Samyro, Meino, Malikos ir kitais įmantriais vardais pavadinti mažyliai.
© Adobe Stock

Ir nors jauniems tėveliams renkant savo naujagimiams vardus fantazijos nestinga, demografinė Panevėžio miesto ir rajono situacija vis dar lieka nelabai džiugi. Nelinksma ji ir visoje Lietuvoje, bet ekspertai ramina, kad toks mažos valstybės prisitaikymas prie gyvenimo sąlygų yra normalus.

Pasibaigus metams civilinės metrikacijos specialistai tradiciškai skaičiuoja „viščiukus“ – ir Panevėžio rajone, ir mieste kruopščiai dėliojama statistika, kiek 2017 metais gimė vaikų, kiek gyventojų mirė, kiek susituokė ir kiek šeimų iširo.

Panevėžio miestui praėję metai buvo gana derlingi – čia gimė 1015 naujagimių. Tai 17 vaikų daugiau nei 2016-aisiais. Trys mamos pernai džiaugėsi dvynukais.

Populiariausi vardai, kuriuos rinkosi mergaičių tėvai, buvo Amelija, Goda, Luknė, Ema, Kamilė, Liepa, Gabija. Tarp berniukų populiariausi Luko, Arono, Domo, Kajaus, Danieliaus, Dominyko, Herkaus ir Jokūbo vardai.

Tačiau buvo ir itin originalių vardų. Juos vardindama Panevėžio miesto savivaldybės Civilinės metrikacijos skyriaus vedėjos pavaduotoja Fausta Buzūnienė nebeišskyrė užsienyje gyvensiančių kūdikių. Esą jie negyvens Lietuvoje ir kitoje valstybėje jų vardai bus įprasti. Tačiau Altėjos, Arilės, Šarlotės, Eitos, Elėjos, Matėjos, Malikos, Meino, Elono, Dovilio, Samyro, Miklo vardus savininkai nešios Lietuvoje.

„Vienai panevėžietei duotas Žemuogės vardas – tokio Lietuvoje iki šiol dar niekas neturėjo. Penkis kartus, tarp jų vieną ir Panevėžyje, įregistruotas retas Hefaisto vardas“, – „Sekundei“ teigė F. Buzūnienė.

Gausesnis naujagimių derlius vis dar nepersvėrė liūdnos mirčių statistikos. Ir nors jų buvo 120 mažiau nei 2016-aisiais, pernai Panevėžyje mirė 1458 žmonės.

Santuokų praėjusiais metais mieste buvo 579 (2016 m. – 570). Ištuokų įregistruota 336 ir tai vienuolika daugiau nei prieš metus.

Daugėjo mirčių, mažėjo naujagimių

Mažiau vaikų praėjusiais metais gimė Panevėžio rajone – čia pasaulį išvydo 334 naujos gyvybės. Tai 49 mažiau nei 2016-aisiais. Berniukų pernai gimė šešiais daugiau nei mergaičių.

Kūdikiams duoti vardai, pasak rajono Savivaldybės Civilinės metrikacijos ir archyvų skyriaus vedėjos Nijolės Gaižiūnienės, labai įvairūs. Bet itin išskirtinai savo atžalų kaimo gyventojai nevadina, iš retesnių buvo tik prieš dvejus metus Lietuvoje atsiradęs Andajos vardas. Jį iki šiol turėjo viena mergaitė. Emigrantų vaikai gavo Arono, Sofijos vardus.

„Pas mus akivaizdžių vardų topų nėra – čia vyrauja įvairovė“, – teigė pašnekovė.

Jauniausia mama Panevėžio rajone tapo šešiolikmetė, o jauniausias tėtis – aštuoniolikmetis.

96 vaikams nesusituokę, bet kartu gyvenantys tėvai prašė pripažinti tėvystę. Vienišų mamų pernai užregistruota 12. Tik vienai šeimai gimė dvynukai.

Panevėžio rajone išaugo mirčių skaičius. Jų 2017 metais užregistruota 451, o prieš metus – 380. Dešimtimi padaugėjo santuokų. Pernai jų įregistruota 213. 23 poras civilinės metrikacijos specialistei teko sutuokti ne Santuokų rūmuose.

„Išvažiuojamųjų santuokų daugėja. Daugiausia jų buvo Bistrampolio dvare, prie kokios nors upės ar ežero. Tačiau būna ir labai įdomių sumanymų“, – tvirtino N. Gaižiūnienė.

Labiausiai jai įsiminė Dembavoje ant avilių santuokos dokumentus pasirašę jaunavedžiai bei vestuvės po ąžuolu, vidury javų lauko. Čia visi vestuvių dalyviai ceremoniją stebėjo susėdę ant šieno spudulų. Tokiu būdu susituokti panoro pas močiutę Žibartonių kaime vaikystę leidusi mergina.

Praėjusiais metais išsituokė 64 poros.

Europa kraustosi į miestus

Statistikos departamento duomenimis, praėjusių metų liepos 1 -ąją Panevėžyje gyveno 89661 gyventojas, rajone – 36085, Panevėžio apskrityje – 221464, o visoje Lietuvoje – 2,81 mln.

Tačiau, kiek iš tikro lietuvių liko savo valstybėje, dabar jau niekas tvirtai nebežino. Visuomenės geografijos ir demografijos instituto vadovas Donatas Burneika teigė, kad vienais duomenimis, jų per 3 mln., kitais – 200 tūkst. mažiau. Pasikeičia skaičiavimo metodika, pasikeičia ir gyventojų statistika. Vis dar neaišku dėl ketvirčio milijono gyventojų – svarstoma, kur jie gyvena. Tam įtakos turi netikusi gyvenamosios vietos deklaravimo sistema, šešėlinė būsto nuoma.

2021 m. bus gyventojų surašymas. Bet šio darbo metodiką vėl rengiamasi keisti, tad neaišku, kokius duomenis tuomet turėsime.

Tik nei Statistikos departamento specialistai, nei Visuomenės geografijos ir demografijos instituto atstovas didelių vilčių dėl pagerėsiančios demografinės situacijos Lietuvoje neteikia. Donatas Burneika teigė, kad šios srities tendencijos Lietuvoje jau seniai nebesikeičia ir lieka standartinės: visuomenė po truputį sensta, dalis jaunimo emigruoja.

„Sunku prognozuoti, bet ir ateityje tikriausiai turėsime vis mažesnį gyventojų skaičių. Tokios liūdnokos tendencijos beveik visose Europos šalyse. Jose vyksta urbanizacija – žmonės keliasi į didžiuosius miestus. Lietuva – maža valstybė, tad jos gyventojai keliasi dar toliau už valstybės ribų, į kitus kraštus – ieško, kur geriau“, – „Sekundei“ sakė D. Burneika.

Anot jo, labiausiai tokie reiškiniai paliečia periferiją. Todėl ir Panevėžys neišvengia žmonių kaitos. Tokiems miestams, pasak instituto vadovo, nelengva išlaikyti patrauklumą.

„Iš vienos pusės, trūksta žinių ir laiko skubiai rasti savo nišą. Iš kitos pusės, tai ir savivaldos rūpestis. Savivaldybės būna mažai suinteresuotos ir nelabai žino, kaip pritraukti į rajoną kapitalą, investicijų. Tai padėtų pristabdyti emigraciją. Bet jei gyventojai į savo valdžią žiūri tik kaip į šiukšlių vežėją, tai nieko gero ir nesulauks“, – mano mokslų daktaras.

D. Burneikos įsitikinimu, jei dabar Panevėžyje ir kažkas labai aktyviai daroma, pirmųjų demografijai reikšmingų rezultatų teks palaukti dar ne vienerius metus.

Emigracija – ne tragedija

Didžiąją dalį žmonių, mokslininko nuomone, į užsienį išginė užstrigęs pensininkų kaitos procesas. Paskutinį dešimtmetį garbaus amžiaus sulaukę piliečiai nenorėjo palikti darbų ir neleido savo vietos užimti jaunimui.

Emigracijoje, anot D. Burneikos, jau gimsta iki 8 proc. lietuvių, šeimos ten kuria savo gyvenimą, tad tikėtis, kad jie grįš į gimtinę, sunkiau. Tačiau apskritai dėl emigracijos pašnekovas Lietuvoje tragedijos nemato, tik jos mastai esą didoki. D. Burneikos spėjimu, būtų buvę blogiau, jei ši šalis būtų likusi izoliuota.

„Emigracijos problema, kad ji nereguliuojama ir neišnaudojama. Tačiau čia jau kiti dalykai. Bet jei lietuviai neišvažinėtų, jų per paskutinius 15 metų būtų priaugę puse milijono daugiau, nei dabar yra. Kur mes būtume juos dėję? Emigracija apskritai yra mūsų visuomenės prisitaikymas prie esamų gyvenimo sąlygų. Iki šiol mes gyvenom jokiai kitai mažai šaliai nebūdingomis sąlygomis. Sovietiniam ūkiui tai tiko, dabartinei Lietuvos ekonominei tvarkai tai per didelė konkurencija ir žmonės neišvengiamai važiuoja toliau“, – aiškino D. Burneika.

Paklaustas, ar nauji įstatymai gali paskatinti Lietuvoje gimstamumą, D. Burneika teigė, kad 30 eurų kiekvienam vaikui nieko neduos. Tai, anot jo, tik bevertė socialinė akcija.

„Nebūkime naivūs – niekas nepradės gimdyti vien todėl, kad gautų 30 eurų. 2007–2008 metais valdžia ėmėsi labai rimtų pokyčių, bet ir jie tik paskatino kurti šeimas tuos, kas atidėliojo gimdymą. Piniginiai klausimai iš esmės demografinių problemų neišspręs – tik gali sukelti šiokias tokias gimstamumo bangas. Visas šis reiškinys susijęs su vaikų ugdymu, tėvų karjeros galimybėmis, laikmečio mada bei apskritai lietuvio mentalitetu, kiek jis nori turėti vaikų. To tai jau niekas negali suplanuoti“, – aiškino mokslų daktaras.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Gyvai / DELFI Diena. Valdžios siūlymas didinti mokesčius dirbantiems savarankiškai ir Monikos Linkytės vazdo klipo premjera (5)

Valdžia siūlo didinti mokesčius dirbantiems savarankiškai. Kodėl to reikia ir kaip gali keistis...

Garsus britų ekspertas apie pergudrautą Maskvą: užklupome juos nelauktai (72)

Sankt Peterburgo naujienų portalas „Fontanka.ru“ paskelbė trečio įtariamojo Sergejaus...

Įspėjimas pirkėjams: apžiūrėkite įsigytus vaisius, nes juose gali būti adatų (9)

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) įspėja vartotojus būti budrius – šalies...

Ketvertuką Kauno klinikose pasitikę gydytojai: tokio atvejo dar neturėjome (98)

Ketvirtadienį Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos skyriuje neeilinis įvykis – jaunai...

Kitą sekmadienį vėl suksime laikrodžius (12)

Kitą sekmadienį, spalio 28 dieną, 4 valandą nakties persuksime laikrodžius viena valanda atgal ir...

Teismas: Nacionalinio stadiono statybos konkursas stabdomas papildyta 14.36 (83)

Vilniaus valdžia turės priimti iš Nacionalinio stadiono statybos koncesininko konkurso pašalintos...

Su Gražuliu pas notarę dėl vaiko išlaikymo susitikusi Birutė neatsistebi: vaizdelis buvo kaip iš „TV pagalbos“ (44)

Skandalą dėl savo nesantuokinio ir iš pradžių slėpto vaikelio Lietuvoje sukėlęs politikas...

Tapinas atsakė Guogai: partija ieško generalinio rėmėjo (37)

Žurnalistas Andrius Tapinas negailėdamas ironijos atsakė Antanui Guogai, kuris paskleidė...

Užsienio ekspertas Lietuvai: automobilio mokestis turėtų būti, nors ir nedidelis (23)

Europos Sąjungos (ES) narės privalo mažinti transporto taršą ir, anot užsienio ekspertų,...

Profesorius Stukas: lietuviai riebalų vartoja per mažai – kokios ligos gresia (16)

Daugiau kaip pusė Lietuvos gyventojų serga širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis , o tik kas...