Kaip teigiama teismo pranešime, D. Kuklierienės padarytos veikos buvo perkvalifikuotos iš vieno kaltinimo: dėl nedarbingumo pažymėjimo suklastojimo ji išteisinta, o dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo – pripažinta kalta. A. Kiškis taip pat buvo pripažintas kaltu dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo.
D. Kuklierienei paskirta galutinė 2 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant moterį neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be priežiūros institucijos leidimo. A. Kiškiui buvo skirta galutinė 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymas atidėtas 2 metams, taip pat paskiriant įpareigojimą neišvykti iš gyvenamosios vietos be leidimo.
Teismui nekilo abejonių, kad šie asmenys kalti dėl svetimo „Via Unica“ turto pasisavinimo, tam panaudojant suklastotus dokumentus. Iš įmonės sąskaitos paimti gryni pinigai buvo rasti D. Kuklierienės gyvenamojoje vietoje Panevėžyje. Teismo teigimu, „Via Unica“ pinigai buvo pervedami kitai bendrovei pagal fiktyvius dokumentus (sandorius), vėliau juos pasiimant atgal grynais pinigais. Iš bankomatų paimtus pinigus A. Kiškis perduodavo D. Kuklierienei tiesiogiai arba per jos dukrą. Nuteistieji pinigų perdavimo ar gavimo faktų neneigė.
Taip pat Teismas mano, kad anksčiau bylą nagrinėjęs apygardos teismas teisingai nustatė, jog D. Kuklierienė apgaule, padedant A. Kiškiui, „Via Unica“ naudai išvengė prievolės sumokėti į valstybės biudžetą 39 968 Lt (10 706,67 Eur), t. y. sukčiavo. Byloje neginčijamai nustatyta, jog „Via Unica“ 2012 m. vasarą VMI pateikė neteisingus PVM deklaracijos duomenis. Bylos įrodymai patvirtina, jog D. Kuklierienė ir A. Kiškis veikė bendrai, A. Kiškis suvokė, kad padeda D. Kuklierienei. Tačiau Teismas dalyje dėl PVM sukčiavimo, nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, D. Kuklierienės veiką perkvalifikavo.
Kaip minėta anksčiau, D. Kuklierienė buvo išteisinta dėl suklastoto nedarbingumo pažymėjimo panaudojimo. Apeliacinis teismas nustatė, kad šie kaltinimai nėra pagrįsti įrodymais.
Teismas nusprendė neskirti nuteistiesiems realių laisvės atėmimo bausmių. Apeliacinio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas paskyrė teisingas bausmes ir tokį savo sprendimą tinkamai motyvavo. Tačiau, dar kartą įvertinę visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes ir atsižvelgę į nuteistųjų prašymus atidėti bausmės vykdymą, teisėjai nusprendė, kad D. Kuklierienei ir A. Kiškiui paskirtų bausmių tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.
Abu nuteistieji anksčiau nebuvo teisti, nėra duomenų, jog jie po minimų nusikaltimų būtų padarę naujus nusikaltimus, nusikaltimai, nors ir apysunkiai bei sunkūs, yra nesmurtinio pobūdžio. Abu jie turi gyvenamąsias vietas, D Kuklierienė – šeimą, A. Kiškis yra jauno amžiaus, abu dirba. Teismas vertino, kad realus laisvės atėmimas neigiamai paveiktų abiejų asmenų turimus teigiamus socialinius ryšius.
Primename, kad D. Kuklierienė, būdama atsakinga už „Via Unica“, o A. Kiškis, būdamas atsakingas už UAB „Hidruonis“, panaudojo suklastotus subrangos sutartį, lokalinę sąskaitą, pažymą apie atliktus darbus, PVM sąskaitą faktūrą, nors darbai realiai nebuvo atlikti. Taip šie asmenys stambiu mastu pasisavino svetimą „Via Unica“ turtą, sukčiavo ir apgaulingai vedė buhalterinę apskaitą.
Nuosprendį skundę D. Kuklierienė ir A. Kiškis prašėsi išteisinami pagal visus kaltinimus, o prokuratūra prašė griežtesnių bausmių abiem nuteistiesiems, taip pat pripažinti juos abu kaltais dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo, skirti realias laisvės atėmimo bausmes. Prokurorės prašymai buvo iš dalies patenkinti.
Šis Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis (bylos Nr. 1A-102-150/2016) dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.