Nemoka maldauti
Niekur nedirbanti jauna lietuvė Gerda Kulytė, gyvenanti kartu su romų tautybės vyru Aleksandru, augina net penkis vaikus - trečiąją, antrąją ir pirmąją klases Skaistakalnio vidurinėje mokykloje lankančias dukreles bei namuose augančias dvi mažametes atžalas. Moteris guodžiasi, kad jos vaikus mokykloje įvairiai pravardžiuoja, nors jos esančios ne čigonaitės, o lietuvės:
„Aš pati esu lietuvė, nors vaikų tėvas - romas. Mergaičių dokumentuose net parašyta, kad jų tautybė - lietuvės. Deja, mano vaikai pravardžiuojami įvairiais negražiais žodžiais. Mano vaikų ir vardai labai gražūs - Džemilė, Esmira, Milana, Sandra ir Samanta“.
G.Kulytė tikina, kad už vaikus gaunanti vos 400 litų pašalpą, tad išmaitinti šeimą ir sumokėti už paslaugas labai sunku. „Jau beveik pusė metų nemokame mokesčių už elektrą, vandenį. Valstybei esame skolingi apie 400 litų. O kaip ir už ką besimokančioms mergaitėms nupirkti pratybų sąsiuvinių, kitų reikalingų mokslams priemonių?“ - retoriškai klausia moteris.
Pasiteiravus, ar nemėgina pagalbos prašyti miesto Savivaldybėje, G.Kulytė atsakė, kad jai gėda išmaldos prašyti, ji nemokanti maldauti, būti „nagla“, tačiau, šiek tiek pasvarsčiusi, vis dėlto pridūrė - dėl vaikų galima ir nusižeminti. Jauna moteris guodžiasi, kad, nors ir yra daugiavaikė motina, socialinės pašalpos negaunanti, nes nėra mergaičių tėvystės įrodymo.
„Žinoma, jei tai sutvarkyčiau, gaučiau maždaug 900 litų pašalpą, tačiau šiam žingsniui vis neprisiruošiu“, - tarsi kaltindama save teigia G.Kulytė. Ji sako, jei turėtų nors šiek tiek pinigų, „mautų iš Lietuvos net nesidairydama“.
Ruošiasi išvykti į užsienį
Šalia G.Kulytės namo Marių gatvėje gyvenantis romų tautybės Marikas Jablonskis PB korespondentų iš karto pasiteiravo, ar jis turi galimybę gauti kambarį bendrabutyje. Vyras teigia, kad jis neturi nei tėvo, nei mamos, su savo drauge augina du vaikus - 4-metį ir pusantrų metų berniukus.
„Atėjau į svečius. Pažiūrėkite, kokios gražios Gerdos dukrelės, - nuvedęs į kitą kambarį, kuriame kartu su tėvu miegojo dvi mažutės mergytės, rodo į jas M.Jablonskis. - Šiame name gyvena net septyniolika žmonių. Dabar tiek nėra - kai kurie išvyko į Šiaulius ir po švenčių dar negrįžo. O Šiauliuose čigonų beveik nebeliko - išvažiavo dirbti į Angliją ar Airiją“.
Vyriškis tikina, kad ir jis ruošiasi emigruoti: „Dabar laukiu, kol pasų skyriuje bus sutvarkyti asmens dokumentai. Esu latvis, tad, norint išvykti į užsienį, reikia susitvarkyti reikiamus dokumentus ir kad juose būtų įrašyta, jog esu lietuvis“.
Malkos baigėsi
M.Jablonskis teigia, kad jis yra užsiregistravęs Darbo biržoje, tačiau darbo negaunantis: „Kiek anksčiau man siūlė dirbti mūrininku, tačiau negalėjau dirbti, kadangi to amato nemoku“.
Jo patėvis, beveik aštuoniasdešimtmetis senolis Jonas Jablonskis, neprigirdintis ir jau sunkiai vaikštantis, gauna šiek tiek daugiau nei šimto litų pensiją. Ir viskas.
„Taip ir sukamės. Ačiū Dievui, nors turime už ką pavalgyti. Kai kurie gyvena dar blogiau. Tačiau pažiūrėkite - namas senas, vos stovi. Reikia remontą daryti, tačiau pinigų nėra, - dėsto M.Jablonskis. - Malkos jau irgi baigėsi, su kuo teks šildyti namus? Gerai, kad šiais metais žiema nešalta“.
Bekalbėdamas vyriškis užkaitė arbatinuką, pasiūlė PB korespondentams arbatos ir toliau aiškino: „Dujų balionas kainuoja šešiasdešimt litų, tačiau pilno jo nepripildome - vos už dešimt litų. Tokio dujų kiekio užtenka savaitei“.
Bėdas išsakė Seimo nariui
Į svečius užsukusi Teofilė Stankevičienė taip pat registruota Darbo biržoje, tačiau širdies liga serganti romė teigia, kad nerandanti darbo: „Kartą biržoje pasiūlė gatves šluoti, tačiau mano gydytoja kategoriškai uždraudė tokį darbą dirbti. Aš viena užauginau net šešis vaikus, trys iš jų - neįgalūs. Tiesa, pagimdžiau net trylika, tačiau gyvi liko vos šeši“.
Moteris prisiminė, kad prieš trejus metus, kaip socialiai remiama, gavo dviejų kambarių butą, tačiau jame T.Steponavičienė negyvena.
„Mane apgavo viena Savivaldybės darbuotoja, padavusi man šūsnį lapų ir patikinusi, kad dviejų kambarių butas su virtuve yra vieno Savitiškio gatvės bendrabučio antrame aukšte, liepė pasirašyti ant popierių, - tvirtina T.Steponavičienė. - Aš kvailelė, aklai patikėjusi, net neskaičiusi sutarties, pasirašiau. Nuvykau į tą namą ir tada paaiškėjo, kad butas - ketvirtame aukšte, virtuvės visai nėra, dujų taip pat, tik du maži kambariukai. Nesutikau apsigyventi, nes man dėl ligos sunku į ketvirtą aukštą užlipti. Dabar ten laikinai dukra gyvena“.
Neseniai apie savo bėdas aštuonias klases baigusi, rašyti ir skaityti mokanti romė prabilo ir Panevėžyje apsilankiusiam bei prie centrinės turgavietės su žmonėmis bendravusiam Seimo nariui Artūrui Paulauskui. Kol kas problema neišspręsta. Ji viliasi, kad bus išaiškinta apgavystė ir ji įsikurs patogesniame butuke.
Palaikė tautietį
Bendraudami su romais neiškentėme nepasiteiravę, ar jie palaikė savo tautietį Radžį, dalyvavusį realybės šou „Kelias į žvaigždes-2“. Romai kaip sutarę patikino, kad labai dėl jo jaudinosi ir nuoširdžiai norėjo, kad Radži laimėtų.
„Tikėjomės, kad jis laimės. Gaila, kad tai neįvyko... O ar jis gavo nors kiek pinigų?“, - pasmalsavo M.Jablonskis. Išgirdęs neigiamą atsakymą, žmogus šiek tiek nuliūdo, tačiau netrukus pridūrė: „Nesvarbu, vis viena jis daug laimėjo - pateko į finalą, gavo dovanų“.
Sprendžiamos romų problemos
Romai yra viena iš nedaugelio Europos etninių mažumų, neturinčių atskiros valstybės, istorinės tėvynės. Dabar Europoje gyvena daugiau kaip 8,5 milijono, o Lietuvoje - maždaug 3000 romų. Į mūsų šalį romai atklydo XV amžiaus viduryje per Lenkiją ir Baltarusiją. Jie ilgai laikėsi klajoklių gyvenimo būdo, tačiau apsiribodavo nedidele teritorija ir daugiausia klajodavo vasarą.
Buvusios Sovietų Sąjungos Aukščiausioji taryba 1956 metais priėmė įsaką, draudžiantį klajoti ir reikalaujantį privalomai įsidarbinti bei prisiregistruoti. Tačiau, pasak pačių romų, Lietuvoje jie pradėjo sėsliai gyventi tik aštuntajame dešimtmetyje. Dabar daugiausia yra susibūrę Vilniuje, Kaune, Panevėžyje ir kai kuriose kitose vietose.
Daugelis romų save vadina Lietuvos čigonais. Šis pavadinimas yra istorinis ir iki šiol Lietuvoje labiausiai paplitęs, tačiau tarptautinėje praktikoje įsitvirtino „romai“. Taigi ir Lietuvoje dabar oficialiai vartojamas šis terminas.
Sparčiau spręsti romų integravimosi į visuomenę problemas skatina Lietuvos siekimas visiškai įsilieti į Europos politines, ekonomines ir saugumo struktūras, palaikyti visokeriopą dvišalį bendradarbiavimą, aktyviai dalyvauti tarptautinių organizacijų veikloje. Europos Bendrija, siekdama užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms, pagrindinėms laisvėms ir įveikti diskriminaciją dėl rasės ar tautybės, susirūpino romų būkle kintančioje Europoje.
Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja 1993 m. patvirtino rekomendaciją „Dėl romų Europoje“. Šiuo dokumentu paraginta valstybes nares imtis iniciatyvos sprendžiant romų švietimo, kultūros, vienodų teisių užtikrinimo įvairiose gyvenimo srityse klausimus, palaikyti ryšius su Europos Bendrija, tarptautinėmis organizacijomis, rūpintis romų, valstybės ir visuomenės institucijų bendradarbiavimu.
Europos Taryboje sudaryta nuolatinė darbo grupė romų klausimais. Veikia Europos komisija prieš rasizmą ir netoleranciją. Ji taip pat domisi ir romų diskriminacija bei netolerancija jų atžvilgiu. Europos migracijos komitetas intensyvina veiklą, susijusią su čigonų bendruomenėmis. Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos reikalų komitetas 1999 m. sudarė darbo grupę „Išskaidytos etninės mažumos“. Joms priskiriami ir romai.
Vilniuje įkurtam Europos išskaidytų etninių mažumų institutui suteikta Europos Tarybos globa. Taigi opioms romų problemoms spręsti reikia tarptautinės bendrijos pastangų ir bendrų veiksmų. Bet pagal Europos rekomendacijas jas pirmiausia būtina spręsti nacionaliniu lygiu, rengti ir įgyvendinti programas, gerinančias romų, gyvenančių nepalankiomis sąlygomis, būklę.