Leidžia įvažiuoti
Išskirtiniame interviu naujienų portalui JP vyras pasakojo, kad iš Grindaviko evakuoti visi gyventojai, o dėl žemėje atsivėrusių plyšių, į miestelį liko tik vienas kelias, juo važiuoti gali ribotas skaičius automobilių.
„Pavykus įvažiuoti į miestelį, o toli gražu ne visiems pavyksta tai padaryti, leidžiama per 10 minučių pasiimti būtiniausius daiktus, gyvūnėlius. Turi suktis labai greitai, nes bet kuriuo metu gali suveikti miesto sirenos. Taip buvo atsitikę lapkričio 14 dieną, nes meteorologijos centro dujų matuokliai, esantys rytų kryptimi nuo Grindaviko, užfiksavo sieros dioksido dujas. Geologų teigimu šios dujos įprastai pasirodo magmai priartėjus prie žemės paviršiaus, nors kol kas jokių kitų išsiveržimo ženklų nepastebėta“, – ramiai pasakojo V. Kulikauskas ir pajuokavo, kad nusifotografuoti prie susidariusių žemėje plyšių nespėjo, o ir policija bei gelbėtojai to daryti neleidžia.
Žemės plyšys po namu
„Žemėlapyje, kurį atsiunčiau, pažymėta ryški raudona linija – plyšys 15 km ilgio, tunelis po Grindaviko miesteliu tęsiasi iki vandenyno dugno. Tas plyšis – po mano namu. Mokslininkai, kurie dieną naktį atlieka tyrimus, klausosi garsų ištempę ausis, sako, kad didesnė tikimybė, jog ugnikalnis išsiverš nei ne išsiverš“, – pasakojo Vytautas ir prisiminė, kokia buvo žemės drebėjimo pradžia.
Pasak panevėžiečio, joks ugnikalnis dar neišsiveržė, o lava kunkuliuoja beveik 800 metrų gylyje.
Paprašė palikti miestą
„Islandijoje žemės drebėjimai juntami dažnai – tai didesni virpesiai, tai mažesni – iki 3 (Richterio skalės balai – red. past.) arba dagiau. Papurto gerai, o nemaloniausia būna, kai guli lovoje ir jauti virpesius. Kai grįžau lapkričio 10 d., penktadienį iš darbo po 15 val., prausiausi po dušu. Pradėjo drebėti žemė ir drebėjo be paliovos. Pradėjo daiktai nuo lentynų kristi, jausmas ne koks. Tomis dienomis buvau pasiruošęs bet kuriuo metu išvykti iš miestelio. 19 val. prie namų privažiavo gelbėtojai ir geranoriškai paprašė palikti miestą“, – dalijosi prisiminimais V. Kulikauskas ir teigė, kad evakuacija iš Grindaviko paskelbta 23 valandą.
Gyvena įmonės teritorijoje
V. Kulikauskas pasakojo, kad Grindaviko gyventojai buvo išvežioti po įvairias vietas.
„Vieni į Reikjaviką, kiti už 15 km nuo Grindaviko. Vieni apgyvendinti bažnyčiose, kiti sporto salėse, mokyklose. Pradžioje apsigyvenau pas dukrą Agnę, bet nenorėdamas apsunkinti jų gyvenimo, persikrausčiau į įmonę, kurioje dirbu. Ši įmonė yra 15 km nuo Grindaviko ir joje saugu, nors kartais jaučiasi žemės drebėjimas“, – aiškino Vytautas ir sakė, kad buvo minčių apie grįžimą į Lietuvą.
Atstatyti nepavyks
„Įmonės vadovas pasakė, kad turėsime ir galėsime dirbti. Įmonės teritorijoje planuojame statyti konteinerinius namukus ir juos pritaikyti gyvenimui. Prognozės tokios, kad Grindaviko atstatyti nepavyks, nors visiškai sugriautų namų nėra, bet dauguma jų suskilusiomis sienomis, trūkusiais vamzdynais. Mokslininkai sako, kad 800 metų Islandijos ugnikalniai snaudė, o dabar prasidėjo išsiveržimas, tokia situacija gali tęstis dešimtmečius ir net gi šimtmečius. Yra sudarytos specialios programos, kurias stebime. Šiuo metu lyg ir stojo ramybė – per parą žemė suvirpa iki 800 kartų, nors anksčiau buvo virš tūkstančio virpesių“, – sakė Islandijoje gyvenantis panevėžietis ir teigė, kad tai gali būti tyla prieš audrą.
Sunaikino gamtos stebuklus
Panevėžietis V. Kulikauskas apgailestauja ne tik dėl to, kad nebus atstatytas Grindaviko miestelis.
„Žemės drebėjimas visiškai sunaikino vieną gamtos stebuklą – garsiąją mėlynąją lagūną. Norėčiau tikėti, kad lagūna bus atgaivinta. Viskas priklauso nuo ugnikalnio. Grindaviko miestelis – pasmerktas. Vargu ar kas ryšis įsikurti miestelyje, po kuriuo, nors ir 800 metrų gylyje, kunkuliuoja magma“, – pasakojo Vytautas.
Informacija Islandijos lietuvių grupėje Islandijos lietuvių bendruomenės grupėje rašoma, apie žemės drebėjimo pradžią:
„Lapkričio 11-oji ir praėjusi naktis Reykjanes pusiasalyje, lyginant su lapkričio 10-ąja, buvo gana ramios. Magma prasiskynusi sau kelią žemės plutoje buvo stebima 800 metrų gylyje, 15 km ilgio tunelyje po Grindaviko miesteliu, iki vandenyno dugno. Kadangi šiuo metu magmos įtekėjimas į minėtą tunelį yra sumažėjęs, tikimybės, kad ji ras išėjimą, viso tunelio perimetru, nėra.
Specialistų teigimu, magmai radus išėjimą vandenyno dugne, turėtumėme sprogstamąjį išsiveržimą, tuomet susiformuotų pelenų debesis. Magmai atlikus didelį darbą ir prasiskverbus pro žemės plutą belieka laukti, kada ir kur ji ras išėjimą į paviršių. Tačiau mokslininkai net ir dabar nėra užtikrinti, kad išsiveržimas įvyks, žemės gelmių procesai yra labai sunkiai nuspėjami. Šiuo metu didžiausias seisminis aktyvumas stebimas šiaurės pietų kryptimi nuo Grindaviko miestelio.
Lapkričio 10-osios vėlų vakarą evakavus Grindaviko miestelį, vyksta darbas –organizuojama pagalba gyventojams. Vyriausybė vertina nuostolius, sprendžia pertvarų statybos, svarbiausių Reykjanes pusiasalio objektų apsaugai, klausimus.
Paskelbus evakuaciją miestelyje liko 58 katinai, 2 žiurkėnai, 2 triušiai, 49 arkliai, 50 vištų, 13 papūgų, 130 dekoratyvinių balandžių, 204 avys ir 15 000 viščiukų. Grindaviko miestas patyrė didžiulius nuostolius, įtrūkę keliai, namų sienos, vamzdynai, vietomis sutrikęs elektros tiekimas.
Šiuo metu miestelis tuščias.“
