„Dabartinė situacija dėl kovido yra nepatenkinama, tačiau nėra visiškai prasta“, – laidoje „Delfi tema“ antradienį sakė premjerės Ingridos Šimonytės patarėja sveikatos klausimais Živilė Gudlevičienė.
Ji pažymėjo, kad atvejų skaičiaus kilimas stebimas jau nuo liepos pradžios.
„Jis yra lėtas. Buvo 100, 300, 500 atvejų, tie skaičiai laikėsi maždaug po porą savaičių, tik paskutinę savaitę peržengėme 1000 atvejų rodiklį. Tai yra ir vakcinacijos nuopelnas, kad ta kreivė nebuvo smarkiai šoktelėjusi aukštyn.
Tačiau dabar jau neramina ir kitas skaičius, (…) tai yra didėjantis mirčių skaičius. Didžioji dauguma mirusiųjų yra nesiskiepiję ir vyresnio amžiaus asmenys. Tai yra rizikos grupė, kurią ypatingai reikia pasiekti ir skatinti, kad skiepytųsi“, – pažymėjo Ž. Gudlevičienė.
Pandemija įgijo antrą kvėpavimą
Laidoje dalyvavęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Mindaugas Stankūnas teigė, kad ekspertų tarybos prie Prezidento ir Vyriausybės nėra pateikę išdiskutuotų prognozių dėl pandemijos tolimesnio vystymosi.
Tačiau visuomenės sveikatos specialistas atkreipė dėmesį į šios pandemijos bangos ypatumus. Ketvirtoji kovido atvejų banga Lietuvoje prasidėjo nuo liepos vidurio.
„Ji buvo ypatingai įdomi tuo, kad ji buvo labai staigi. Jeigu pabandytume prisiminti liepos paskutines dvi savaites, tai mes turėdavome pandemijos pagreitį po šimtą su viršum procentų. Tai yra labai staigus kilimas.
Vėliau sekė greičio mažėjimas, ir, jei mes kalbame apie rugpjūčio antrąją pusę, mes galime stebėti pakritimą. Nuo rugsėjo pradžios mes matome, kad vėl pandemija lyg įgauna antrą kvėpavimą“, – kalbėjo M. Stankūnas.
Skaičiuojant buhalteriškai, iki Vėlinių galime sulaukti keturių tūkstančių atvejų
Pasak profesoriaus, stebėdami žinias ir klausydami radijo, jau dabar girdime apie tokius skaičius, kuriuos girdėjome senokai.
„Kalbant apie vakar dienos duomenis, kuriuos šiandien ryte paskelbė Statistikos departamentas, mūsų pandemijos greitis yra apie 25 procentus. Grįžkime į rugpjūčio pradžią, kai buvo apie keli procentai (trys, keturi, aštuoni procentai). 25 proc. tai jau yra nemažai. Jeigu grynai buhalteriškai paskaičiuotume, ką reiškia 25 proc. savaitinis atvejų prieaugis, tai mes galime iki Vėlinių sulaukti keturių tūkstančių (atvejų)“, – antradienį teigė M. Stankūnas.
Tačiau ekspertas pažymėjo, kad tai yra buhalterinis paskaičiavimas, kuriuo negalima vadovautis epidemiologijoje.
„Iš tikrųjų tą rodiklį, atvejų augimo greitį, įtakoja visa eilė veiksnių. Pirmas dalykas, – vakcinacija. Mes turime prisiminti, kad realiai liepos mėnesį buvo ramybė vakcinacijos srityje. (…) Didysis vakcinacijos suintensyvėjimas buvo rugpjūtį, kai girdėdavome įspūdingus penkiaženklius (paskiepytųjų) skaičius.
Kad vakcinacijos efektas turėtų poveikį epidemiologinei situacijai, turi praeiti tam tikras laikas. Šiuo metu jau turėtume pradėti matyti to vakcinacijos suintensyvėjimo rezultatus. Kol jie išryškės, praeis laiko. Tikriausiai turėtų kreivei būti spaudimas žemyn, atvejai neturėtų taip augti“, – svarstė M. Stankūnas.
Pasak mokslininko, taip pat situaciją turėtų veikti galimybių pasas.
„Galime sakyti, kad, jeigu šie veiksniai sėkmingai suveikia, galime matyti mažesnį pagreitį, ir mano minėtų keturių tūkstančių atvejų iki Vėlinių galime nesulaukti“, – sakė M. Stankūnas.
Tačiau, LSMU profesorius teigė, kad reikėtų įvertinti ir tuos veiksnius, kurie gali kelti kreivę į viršų.
„Pirmas dalykas – turime suprasti, kad prasideda šaltasis laikotarpis, visi grįžome iš atostogų, daugiau laiko praleidžiame uždarose erdvėse, vėdinimas nėra pakankamas, kad tik jo pagalba galėtume eliminuoti (riziką). Antras dalykas (…), apie ką turime pakalbėti, yra mokinių faktorius. Kol kas labai sunku pasakyti, kokį jis vaidmenį gali suvaidinti“, – sakė M. Stankūnas.
Apibendrindamas mokslininkas konstatavo, kad situacija dabar nėra gera.
„Artimoje perspektyvoje, dviejų savaičių bėgyje, turėtume matyti augimo tendenciją, (…) reikia stebėti, kaip mano išvardinti veiksniai suveikia“, – sakė M. Stankūnas.
Galimybių paso fanų Vyriausybėje nemato
LSMU profesorius neigė mitą, kad Ministrų Kabineto nariai yra dideli galimybių paso fanai.
„Tikrai nemanau, kad galimybių pasą labai entuziastingai palaiko ir džiaugiasi premjerė ir visi Vyriausybės ministrai. (…) Turime suprasti, kad galimybių pasas yra tam tikra priemonė, kuri padeda mums kovoti su COVID pandemija“, – teigė M. Stankūnas.
Mokslininkas taip pat turėjo atsakymą tiems, kurie, kalbėdami apie galimybių pasą, Lietuvai prikiša Danijos pavyzdį, kad štai „mes įsivedėme galimybių pasą, o danai atšaukė“. M. Stankūnas šioje diskusijoje siūlo pasižiūrėti į tai, kaip skiriasi pažeidžiamiausių visuomenės grupių situacija Lietuvoje ir Danijoje.
Danijoje didžiausios rizikos grupėje, nuo 80 metų amžiaus, yra paskiepyti 100 proc. gyventojų. Lietuvoje, pagal naujausius Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenis, šis skaičius siekia apie 60 proc.
70-79 metų amžiaus grupėje danai pasiskiepijo beveik 100 proc. , Lietuvoje – 76 proc. , 60-69 metų amžiaus grupėje – 97 proc. – Danijoje, Lietuvoje – apie 80 proc.
„Skirtumai yra dideli“, – pažymėjo M. Stankūnas.
Kartu jis sutiko, kad nei viena priemonių nėra šimtu procentų efektyvi.
„Mums reikia imtis priemonių komplekso. Tos kompleksinės priemonės mums mažina riziką užsikrėsti. Kalbant apie galimybių pasą, turime žinoti, kad pasiskiepiję žmonės rečiau užsikrečia. Penktadienį amerikiečių žurnalas, kurį leidžia JAV ligų kontrolės ir prevencijos centras, rodo, kad žmonės, kurie yra pilnai pasiskiepiję, penkis kartus rečiau užsikrečia delta atmaina. (...) Pasiskiepiję turi dešimt kartų mažesnę tikimybę atsigulti į ligoninę. Jeigu kalbame apie mirtis, ta rizika skiriasi vienuolika kartų. Manome, kad galimybių pasas gali prisidėti, kad pandemijos mastas bus sumažintas“, – teigė M. Stankūnas.
Dabar diskutuojama apie mokyklas
Premjerės patarėja pažymėjo, kad galimybių pasas yra laikina priemonė.
„Pasiekus vakcinacijos apimtis kaip Danijoje būtų galima jo atsisakyti. Tačiau šiandien Vyriausybės pagrindinis tikslas išlaikyti kuo ilgiau neuždarytą šalį – kad galėtų gyvuoti verslai, kad vyktų kontaktinis ugdymas ir kad sveikatos priežiūros paslaugos taip pat būtų visos teikiamos gydymo įstaigose. Galimybių pasas yra galimybė vystyti visas veiklas“, – sakė Ž. Gudlevičienė.
Kartu premjerės patarėja teigė, kad Vyriausybėje šiuo metu ypatingas dėmesys skiriamas mokykloms.
„Matome, kad, prasidėjus rugsėjui, daugelis klasių iš karto išėjo į izoliacijas. Peržiūrime izoliavimosi taisykles, siekiant, kad kuo ilgiau mokyklos galėtų mokytis kontaktiniu būdu. Žiūrime į kitas užsienio patirtis. Šiuo metu Vokietija ne izoliuoja visą klasę, o tik susirgusius vaikus. Tas patirtis reikia įvertinti“, – sakė Ž. Gudlevičienė.
M. Stankūnas sakė, kad toks variantas, kad, nustačius ligos atvejų, būtų izoliuojama ne visa klasė, o tik susirgę vaikai, „galėtų būti svarstomas.
„Tiek Vyriausybės vadovės, tiek prezidento nuomonė yra tokia, kad reikėtų kiek galima ilgiau išlaikyti kontaktinį mokymą. Tačiau reikia stebėti situaciją“, – sakė M. Stankūnas.
Metas svarstyti dėl nuotolinio darbo galimybių
Premjerės patarėjos nuomone, jau metas darbovietėse svarstyti galimybes dirbti per nuotolį. Tačiau kartu ji atkreipė dėmesį, kad šiuo klausimu situacija yra kitokia nei prieš metus.
„Prieš metus neturėjome vakcinuotos populiacijos. (…) Rekomendacijos turėtų būti atsižvelgiant į tai. Tai priklausytų nuo to, kiek įmonėje yra vakcinuotų ir nevakcinuotų žmonių“, – sakė Ž. Gudlevičienė.
LSMU profesorius atkreipė dėmesį, kad verslo įmonės yra labai skirtingos, tad kiekvienu atveju turėtų būti sprendžiama atskirai.
„Įmonių vadovai gali taikyti nuotolinius susitikimus. (…) Jie yra saugesni, nei turėti mažoje patalpoje dešimt žmonių“, – svarstė M. Stankūnas.
Vakcinuotiems irgi verta pasisaugoti
LSMU profesorius atkreipė dėmesį, kad net ir pasiskiepiję žmonės neturėtų visiškai atsipalaiduoti.
„Reikia priminti, kad vis dėlto skiepyti žmonės gali platinti virusą ir užsikrėsti. Tik ta tikimybė yra mažesnė skiepytų negu neskiepytų. Ir Pasaulio sveikatos organizacija, ir Europos vaistų agentūra, ir Europos ligų kontrolės ir prevencijos centras sako, kad „taip, ačiū, kad pasivakcinavote, bet nepamirškite nefarmacinių priemonių“, – sakė M. Stankūnas.
Mokslininkas situacijai paaiškinti taiko automobilio analogiją.
„Vakcina yra tarsi saugos diržas, jis Jus apsaugo įvykus avarijai. Šiuo atveju avarija – užsikrėtimas, vakcina Jus apsaugotų nuo ilgo gydymo laiko ligoninėje ir nuo mirties. Tačiau mes visi tikriausiai, nors ir turime saugos diržus, stengėmės išvengti avarijos“, – teigė M. Stankūnas.
