„Sapnuose mes turime atspindį tos tikrosios emocinės žmogaus būsenos, kuri ne visada yra prieinama sąmonėje. Nakties metu užmiega smegenų žievė – ta smegenų dalis, kuri siejama su sąmone, bet visas požievis veikia labai aktyviai. Tuo metu vyksta informacijos persiskirstymas. Pradeda veikti tam tikros asociacijų grandinės ir tada kyla sapnai. Jie gali būti iš labai tolimos praeities – sapnuojame senus bendraklasius ar mirusius žmones. Paprastai tie vaizdiniai yra susiję su mūsų patirtais išgyvenimais ir mūsų emocijomis“, - laidoje „Prie pietų stalo kalbėjo E. Ilgiuvienė.
Psichoanalitikė pastebėjo, kad daugeliui žmonių yra būdingi panašūs sapnų motyvai.
„Pakankamai dažnas kritimo motyvas. Sakoma, kad jis atkartoja tam tikrą evoliucinę žmonijos pradžią, kai mes dar karstėmės po medžius ir buvo realu nukristi. Persekiojimas, užpuolimas, karas – tai yra žmogaus prigimtyje. Kiek žmonija gyvuoja, tiek ji konfliktuoja, kariauja, varžosi. <...> Nebūtinai mes turime sapno prigimtį aiškinti per išorinius įvykius, galbūt tas karo vaizdinys susiformuoja, nes išorinių įtakų yra labai daug“, - teigė pašnekovė.