Nuo 2006 pagal kintančią metodologiją sudaromas galingiausių pasaulio karinių pajėgų indeksas „Global Firepower Index“ (GFI) matuoja oficialia statistika paremtus kiekvienos valstybės karinio pasirengimo duomenis.
Formaliai tai 138 pasaulio valstybių ugnies galios indeksas, tačiau sudedamųjų dalių ir vertinimo kriterijų – daugiau nei 50: nuo šalies dydžio, gyventojų skaičiaus, kariuomenės dydžio, pajėgumų, rezervų, karinei tarnybai tinkančių asmenų skaičiaus, BVP iki naftos atsargų ar degalų suvartojimo kariuomenėje.
Kuo žemesnis galios indeksas, tuo galingesnė kariuomenė. Tai reiškia, kad ideali kariuomenė pagal GFI indeksą surinktų nulį ir atvirkščiai. Tiesa, tobulų nėra: aukščiausią vietą atnaujintame sąraše užimančių JAV indeksas siekia 0,0606, paskutinę vietą užimančio Butano indeksas – 10.1681. Tačiau ką iš tikrųjų reiškia šie skaičiai ir kaip statistikoje atrodo Lietuva?
Skaičiai ir reali galia
Vertinant atskirus kriterijus, į skaičiavimo metodologiją neįtraukti šiuo metu kuriami karinės produkcijos gaminiai ar užsakyti, kurie dar nėra priimti į ginkluotę – pavyzdžiui, tankai, artilerijos sistemos, laivai ir pan. Tačiau naudos prideda tokie kriterijai, kaip priklausymas NATO.
Net ir įvertinus visus kriterijus gali kilti abejonių dėl realių karinių pajėgumų efektyvumo. Jei per pastaruosius 5 metus kitusiame karinių galių dešimtuke dominuoja JAV, Rusija (0,0681 ), Kinija (0,0691), tai nominaliai sąraše 4 vietą užėmusi Indija (0,0953) ir Japonija (0,1501) vertinamos geriau už Prancūziją (7 vieta – 0,1702) ir Jungtinę Karalystę (0,1717)
Tiesa pastarosios valstybės, kitaip, nei, pavyzdžiui, Japonija, yra branduolinius ginklus, šiuolaikinių konfliktų patirtį ir globalių ambicijų turinčios šalys. Net ir neturint didelių regioninių ambicijų, pastaraisiais metais vykdyti įspūdingi karinės technikos ir ginkluotės įsigijimai taip pat nebūtinai rodo, kuri šalis mūšio lauke būtų pranašesnė.
Pavyzdžiui, formaliai Egiptas (9 vieta), Pakistanas (15 vieta) ir Saudo Arabija (17 vieta) lenkia Izraelį (18 vieta), tačiau minėtų šalių karines pajėgas nesyk sumušęs Izraelis jau nesyk įrodė, kad formalus pranašumas nereiškia tikrosios karinės galios. Kitaip sakant, nors ir vertinimai yra daugiau nominalūs, jie ne veltui rodo pokyčius.
Lenkiam latvius ir estus
Pavyzdžiui, Lietuva dar prieš trejus metus GFI reitinge buvo su 1,9111 balu buvo 97 sąraše iš 131 valstybės. Šiuo metu Lietuva yra jau 83-ia sąraše, o reitingas yra geresnis – 1,4752.
Kaip ir 2017-siais, Lietuva lenkia kitas Baltijos šalis: tuomet Latvija su 2,1285 balais buvo 103 pozicijoje, o Estija (2,2603) – 110 vietoje. Šiuo metu Latvija su 2,0145 balais yra 102-a, o Estija su pablogėjusiu vertinimu – 2,5893 nusmukusi į 119 vietą.
Kitos, didesnės Lietuvos kaimynės, suprantama, yra gerokai aukščiau: be agresyviosios Rusijos, jos sąjungininkė Baltarusija yra 53 pasaulyje su 0,8179 balais, o pastarąjį penkmetį dvidešimtuko ribose per kelias pozicijas tai kilusi, tai besileidusi Lenkija su 0,3397 yra 21-a, nors dar 2017-siais su blogesniu reitingu (0,3786) buvo 18-a pasaulyje. Vis dėlto už tokių vertinimų slypi daugiau nei atskirų skaičių dinamika.
Pavyzdžiui, pagal vieną kriterijų – turimų tankų skaičių (1069) Lenkija šiuo metu lenkia Vokietijos (245), Italijos (200), Jungtinės Karalystės (227) tankų skaičių kartu sudėjus. Tačiau didžioji dalis Lenkijos kariuomenės tankų yra senesnio modelio sovietinių laikų T-72 arba lenkiškieji PT-91, kurie daugeliu savybių nusileidžia moderniems vakarietiškiems tankams. Tuo metu Baltarusijai priskiriami itin didelio rezervo skaičiai – net 300 tūkst.
Kuo Lietuva pranoksta net Baltarusiją
Kita vertus, Lietuva likusias Baltijos šalis akivaizdžiai pranoksta pagal daugelį kriterijų: Lietuva didesnė plotu, didžiausią gyventojų skaičių (2,79 mln.) ir didžiausią kariuomenę (su aktyviuoju rezervu GFI indekse priskaičiuojama iki 25,5 tūkst. karių) turinti Baltijos šalis. Pastaruoju rodikliu Lietuva lenkia tarpukario statistiką, kai Lietuvos kariuomenė ilgą laiką buvo vertinama prasčiausiai iš Baltijos šalių, o ir buvo mažesnė, nei Latvijos.
Lietuva taip pat yra ir daugiausiai lėšų gynybai skirianti Baltijos šalis (1,1 mlrd. dolerių) kai tuo metu Estija skiria 685 mln dolerių, o Latvija – 724 mln. dolerių), kuri pagal finansavimą gynybai pasak GFI duomenų, netgi pranoksta Baltarusiją (623,7 mln. eurų gynybai). Tiesa, pastaroji šalis turi didelę dalį iš sovietmečio paveldėtos technikos ir ginkluotės, o savo gynybą yra susiejusi su Rusijos ginkluotosiomis pajėgomis.
Skaičiuojama, kad Lietuva kasmet turi 39,4 tūkst. šaukiamojo amžiaus jaunuolių, kai tuo metu 13,5 tūkst. karių turinti Latvija kasmet gali tikėtis kuklesniais skaičiais – 16,1 tūkst., o Estija – vos 13,8 tūkst., nors visuotinį šaukimo principą įvedę ir jo niekada neatsisakę estai turi gausų aktyvųjį rezervą ir bendrai Estijos ginkluotąsias pajėgas, anot GFI indekso, sudaro per 18,5 tūkst. karių.
Įdomu tai, GFI indekso duomenimis Lietuva, kitaip nei Latvija ar Estija, turi naftos gavybos pajėgumus (2 tūkst. barelių per dieną) ir naftos rezervų (12 mln. barelių).
Lyginant karo aviacijos ir laivynų pajėgumus Baltijos šalys viena nuo kitos pernelyg neišsiskiria – Latvija turi daugiausia laivų (18 vnt., tačiau dauguma jų – nedideli patruliniai laivai, ginkluoti tik kulkosvaidžiais), kai Estija turi 6 laivus, Lietuva – 12, o Lietuvos karo aviacija – gausiausia (10 kovinių ir transporto orlaivių), tačiau šie skaičiai nėra reikšmingi.
Kaip ir tankų pajėgumai – visos trys nebeturi nė vieno, tačiau bendrai sausumos pajėgose lietuviai turi pranašumų: priskaičiuojama 420 šarvuočių (iš jų – tik nedidelė dalis jau pristatytų iš 88 užsakytų moderniausių Baltijos šalyse pėstininkų kovos mašinų „Vilkas“, likusioji dalis – šarvuoti transporteriai M113), kai Latvija turi 303 (didžiąją dalį sudaro pasenę šarvuočiai CVR-T), o Estija – 181 (iš jų didžiąją dalį sudaro ratiniai transporteriai XA-180 ir vikšriniai CV-90).
Atskira galios kategorija – karo dievu vadinama artilerija: situacija Baltijos šalyse nevienoda. Formaliai artilerijos galia labiau gali pasigirti estai ir latviai: Latvija jau kelerius metus naudoja iš Austrijos 47 savaeiges 155 mm haubicas M-109A5, kurios gali šaudyti į taikinius, esančius už 22 km. Latvija planuoja įsigyti dar 18 tokių haubicų ir pakeisti iki tol naudotas kelias dešimtis pasenusių čekiškų 100 mm buksyruojamų haubicų K-53.
Estijai priskiriama 66 vnt buksyruojamų haubicų – 42 iš Suomijos įsigytos 122 mm D-30 ir iš Vokietijos įsigytos 155 mm FH-70. Be to, nors GFI indekse pabrėžiama, jog „ į skaičiavimo metodologiją neįtraukti šiuo metu kuriami karinės produkcijos gaminiai ar užsakyti, kurie dar nėra priimti į ginkluotę“, Estijai jau priskirtos ir 18 naujų savaeigių haubicų K9. Pirmosios dvi iš šių modernių savaeigių haubicų iš Pietų Korėjos Estiją turėtų pasiekti tik šiemet, o iš pradžių 12, vėliau iki 18 artilerijos sistemų įsigijimą išplėtę estai jomis naudotis turėtų tik 2023 metais.
Tuo metu Lietuvos kariuomenei priskiriamos 54 senutėlės haubicos M-50, kurių šūvio nuotolis – vos 11 km. Tiesa, Lietuvai priskiriami ir 56 savaeigės artilerijos vienetai.
Toks skaičius gali atrodyti keistai, nes net jei teoriškai iš jų 18 turėtų sudaryti naujos modernios savaeigės haubicos PzH2000, pastarųjų baterija iš 7 vnt. pilnai sukomplektuota tik pernai.
Likusios dar modernizuojamos. Bet šios haubicos yra pranašesnės už latvių turimas šūvio nuotoliu, greitošauda, o vieną bateriją jau turintys lietuvių artileristai jau gali stoti į mūšį, kitaip, nei savaeigių haubicų
Likusios savaeigės artilerijos priemonės gali būti šarvuočiuose M113 sumontuoti 120 mm minosvaidžiai „Tampella“, kuriuos už 6,6 mln. eurų modernizavo Izraelio bendrovė „Elbit Systems Land&C4I Ltd.“
Modernizuotoje sistemoje be pačių vamzdžių pakeitimo įdiegta kompiuterizuota mūšio valdymo sistema, kuri palengvina užduočių planavimą ir valdymą, pagreitina sprendimo priėmimo procesą ir sumažina ugnies uždavinių vykdymo laiką. Be to, nauji minosvaidžių vamzdžiai leidžia Lietuvos kariuomenėje naudoti naujos kartos modernius šaudmenis, užtikrina didesnį minosvaidžio ugnies efektyvumą ir šūvio nuotolį.