Delfi kalbinamas G. Paluckas pabrėžė, kad interpeliuojami ministrai turi atsakyti į klausimus ir taip esą galima sužinoti daugiau, nei skelbiant nepasitikėjimą visa Vyriausybe.
„Tos interpeliacijos, kurias mes organizavome, turėjo vieną labai teigiamą rezultatą: žmonės išgirdo, ką ministrai mano, kodėl teikia kažkokius siūlymus. Ir tai įvyko tik todėl, kad mes suformulavom klausimus interpeliacijos rėmuose, juos uždavėm ir iš tribūnos ministras atsakė.
Tuo tarpu nepasitikėjimo reiškimas visai Vyriausybei reiškia abstraktų kaltinimą neveiklumu, prastais rezultatais ir slaptą balsavimą. Kai yra klausimas konkretus ministrui, visuomenė sužino daugiau nei kaltinant visą Vyriausybę abstrakčiai“, – dėstė socialdemokratas.
Tiesa, jis pabrėžė, kad nei nuversti Vyriausybės, nei kokio nors ministro opozicijai nepavyktų ir nepavyksta. Nors valdantieji, anot jo, išsako pastabų ministrams.
„Rezultatas, deja, yra toks pat, nes valdančioji dauguma kietai susispaudusi laikosi, vieni kitus gina, ir nepaisant to, kad privačiuose pokalbiuose pripažįsta, kad kai kurie ministrai nėra savo vietose ir juos reikia dangstyti, pridengti, jiems padėti. Vis tiek tam, kad nebūtų paleistas kraujas į vandenį, nesuplauktų didieji opozicijos rykliai, nesugraužtų visos Vyriausybės, kiekvienas yra ginamas beatodairiškai“, – kalbėjo G. Paluckas.
Jis pripažino, kad Seimo kadencijos pradžioje opozicijai bendradarbiauti sekėsi sunkiau, bet situacija, anot Seimo nario, taisosi.
Šioje Seimo kadencijoje opozicija skelbė interpeliacijas sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui ir žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui, bet abi jos buvo nesėkmingos.
Opozicija žadėjo rengti ir daugiau interpeliacijų ministrams, tačiau jos taip ir nebuvo suformuotos.
Skelbti nepasitikėjimą visa Vyriausybe, kai svarstoma interpeliuoti didelę dalį ministrų, anksčiau opoziciją paragino ir premjerė Ingrida Šimonytė.
