„Panašu, kad valdantieji vilkina laiką ir tikrai galime nespėti, tiesioginių merų rinkimų gali nebūti. Todėl panašu, kad inicijuosime neeilinį posėdį sausio antroje pusėje, kad suspėtume į terminus“, – žurnalistams Seime ketvirtadienį teigė G. Paluckas.
„Tai šiandien surinksime reikalingus parašus, kviesime neeilinį posėdį ir į jį įrašysime klausimą dėl Konstitucijos (pakeitimo – ELTA) balsavimo“, – pridūrė jis.
Seimo narys atkreipia dėmesį, kad sausio 15 dieną yra numatyta nepaprastosios padėties režimo galiojimo pabaiga, todėl, pasak jo sausio 18 dieną jau būtų galima balsuoti dėl Konstitucijos pakeitimų.
„Sausio 15 dieną nepaprastoji padėtis baigiasi ir iki 18 dienos mes turėtume tą tarpą. Ir jeigu 18 dieną suorganizuotume posėdį, balsuotume dėl Konstitucijos, o po to priimtume sprendimą dėl nepaprastosios padėties, klausimus visus išspręstume vienu mostu ir nereikėtų daugiau vilkinti laiko“, – paaiškino G. Paluckas.
ELTA primena, kad Konstitucijoje naujomis pataisomis siūloma nustatyti, kad savivaldos teisė įgyvendinama ne tik per atitinkamas savivaldybių tarybas, bet ir per savivaldybių merus.
Pagrindiniame šalies dokumente būtų įtvirtinta, kad savivaldybių merais – Lietuvos Respublikos piliečius, pagal įstatymą ketveriems metams renka Lietuvos Respublikos piliečiai ir kiti nuolatiniai administracinio vieneto gyventojai.
Norint Seime priimti Konstitucijos pataisą, už ją du kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai iš 141. Tarp šių balsavimų turi būti daroma ne mažesnė nei trijų mėnesių pertrauka.
Savo ruožtu Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad dėl Konstitucijos pataisų dėl tiesioginių merų rinkimų bus balsuojama Seimo pavasario sesijoje, kovo mėnesį.
Ji mano, kad pavasarį pratęsti nepaprastąją padėtį pasienyje nebebus poreikio, todėl Seimas galės ramiai balsuoti dėl Konstitucijos įstatymo pataisų, kuriomis siekiama įtvirtinti tiesioginius merų rinkimus. Parlamento vadovė įsitikinusi, kad neverta nerimauti, jog iki 2023 metų neužteks laiko išspręsti šį klausimą.
