Palyginti su praėjusias metais, situacija paplūdimiuose nepagerėjo – kasryt po nakties pajūrio smėlyje aiškiai matyti automobilių vėžės. Beje, ieškantys romantikos vien paplūdimiu neapsiriboja – šią savaitę du lengvieji automobiliai susidūrė tiesiog ant jūros tilto.
Vakar priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai eilinį kartą vadavo iš smėlio pajūryje įklimpusį automobilį. Pasak tarnybos viršininko Edmundo Stalmoko, tai nėra retas atvejis - mašinas traukti tenka maždaug kartą per savaitę. Tam tikslui naudojamas automobilis “ZIL 131”. “Iš tikrųjų ši transporto priemonė skirta gesinti gaisrus, bet ir kitiems tikslams tenka panaudoti. “Zilas” – galingas, varomas dviem tiltais, tad puikiai pravažiuoja pajūriu”, - sakė E.Stalmokas.
Pasak viršininko, paplūdimyje klimpsta ne tik pramogauti panorę, bet ir atvežusieji į pajūrį prekes. Kartą smėlyje įstrigo ir pačių Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnų mašina. “Atvažiavome padėti kitiems, bet įklimpome ir patys. Tuomet kvietėme dar vieną ekipažą, kad ištrauktų”, - sakė E.Stalmokas.
Daugiausia pajūriu važinėja jauni poilsiautojai, į paplūdimius jie traukia pavieniui ir kompanijomis. Pasak E.Stalmoko, daugelis prie jūros nuvažiuoja pro pirčių kompleksą “Medūza”, patogių privažiavimų prie vandens yra Kunigiškiuose, Šventojoje. Šioje gyvenvietėje, E.Stalmoko teigimu, yra trys ar keturios patogios privažiuoti vietos.
“Mūsų tarnyba tam ir yra, kad padėtų ištikus bėdai. Jei problemų nebūtų, nereikėtų ir Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos”, - kalbėjo viršininkas. Vis dėlto jis atkreipė dėmesį – darbo pajūryje specialistams padaugėja būtent vasarą. Žiemą, kai orai atšąla, E.Stalmoko teigimu, su automobiliais prie jūros nebevažiuojama.
Nors, kaip pabrėžė E.Stalmokas, kelio ženklai riboja privažiavimą prie jūros, daugelio mūsų tautiečių mentalitetas toks - visos užtvaros įveikiamos, jei nors kokiu būdu įmanoma tai padaryti.
Gelbėjimo stoties vadovas Jonas Vigelis taip pat kasdien mato automobilius pajūryje. Važiuoja žvejai, čia dirbantys verslininkai, prekybos įmones aptarnaujantis transportas. Pastarasis kartais atvyksta po du ar tris kartus per dieną. “Aišku, yra ir tokių, kurie į pajūrį užklysta ieškoti romantikos”, - kalbėjo V.Vigelis. Tokie dažniausiai pajūrio smėliu važinėja savaitgaliais.
Pasak J.Vigelio, dažniausiai į paplūdimį įvažiuojama ties Žvejų gatve, “Guboja”, poilsio namais “Žuvėdra”, taip pat daugelis pasirenka įvažiavimą ties kavine “Ronžės uostas”.
Siekdami išvengti važinėjančių pro Gelbėjimo stotį, Vandens motociklininkų sporto klubo nariai įrengė užtvarą, kuri nuleidžiama nuo dešimtos ryto iki aštuonioliktos valandos. Praėjusiais metais ji keletą kartų buvo sulaužyta, šiemet taisyti dar neteko. “Neseniai patobulinta užtvaros konstrukcija – ji kiek patrumpinta, kad netrukdytų praeiti pėstiesiems, tačiau ne tiek daug, kad galėtų pravažiuoti automobiliai”, - sakė Gelbėjimo stoties vadovas.
Tačiau minėta užtvara naktį savo funkcijos neatlieka. Atkreipus dėmesį, jog būtent tamsiuoju paros metu jos labiausiai reikia, J.Vigelis tikino, jog, jei automobiliais įsigudrinama užvažiuoti ant tilto, tuo pasakoma viskas.
“Juk yra kelio ženklai, vairuotojai turi jų paisyti. Pažeidusius eismo taisykles turi bausti Kelių policija. Mes, gelbėtojai, juk negalime apsitverti dygliuotomis tvoromis”, - sakė J.Vigelis. Gelbėjimo stoties vadovo nuomone, norint, kad pajūryje nevažinėtų pramogautojai, daugiau dirbti turi policijos pareigūnai. “Kartais jie atvažiuoja po du ar tris kartus per dieną, bet būna, kad apskritai nepasirodo”, - teigė J.Vigelis.
Pastebėję paplūdimiu važiuojančius automobilius, gelbėtojai kviečia policiją. Tokiu atveju pareigūnai atvyksta greitai. Tačiau, nors ir retai, bet pasitaiko atvejų, jog vairuotojai grįžta grasinti policiją iškvietusiems gelbėtojams. “Maždaug prieš penkerius metus atvažiavo parodyti kumštį”,- sakė J.Vigelis.
Palangos komunalinio ūkio direktorius Steponas Dokšus tikino, jog jo vadovaujami specialistai užtvaras pastatė arba automobiliams įvažiuoti trukdančius kuolus įkalė ties visais įvažiavimais į pajūrį, kur tik nurodė Saugaus eismo komisija. “Savavališkai veikti neturime teisės”, - tikino S.Dokšus.
Pasak specialisto, komunalininkai beveik kasdien tikrina, ar automobilių eismą ribojančios užtvaros nesulaužytos. “Tačiau maždaug aštuoniasdešimties centimetrų ilgio kuolai greitai išverčiami, kitokie užtvarai taip pat laužomi. Per vasaros sezoną jų pakeisti turime po tris ar net keturis”, - kalbėjo Palangos komunalinio ūkio vadovas.
Tačiau įkalti kuolus ar pastatyti užtvarus ties visais įvažiavimais prie jūros taip pat yra sudėtinga, kadangi nemažai verslininkų turi čia prekybos įonių, valtis atsivežti reikia žvejams. “Jie kelia ne mažiau problemų, nei savavaliautojai”, - tikino mero pavaduotojas, Saugaus eismo komisijos pirmininkas Mindaugas Skritulskas.
Pasak vicemero, problema nebus išspręsta, jei visas pajūris bus prismaigstytas eismą ribojančių kuolų. “Turėtų griežčiau kontroliuoti Kelių policija, juk vykstantys į paplūdimį pažeidžia eismo taisykles. Kita vertus, prie kiekvieno įvažiavimo negalime pastatyto po pareigūną, nes jie turi užtikrinti ir saugų eismą mieste”, - kalbėjo M.Skritulskas.
Vicemeras atkreipė dėmesį, jog aktyviau pažeidėjus kontroliuoti bei bausti turi ir Aplinkos apsaugos agentūra. “Galbūt vasarą jiems reikėtų pasikviesti į pagalbą daugiau aplinkosaugininkų, kad pavyktų pagerinti situaciją”, - sakė mero pavaduotojas.
Kiek kitaip situaciją vertina Aplinkos apsaugos agentūros vadovas Antanas Čiunka. Jis patikino, jog yra sudarytos sutartys su kurorto policijos, Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, pasienio apsaugos pareigūnais – sutarta bendradarbiauti, keistis turima informacija.
“Pažeidėjai baudžiami maždaug dviejų šimtų litų baudomis, tačiau vien tokios sankcijos neišgelbės. Netvarka yra Savivaldybėje – Verslo skyrius, skirdamas prekybos vietas paplūdimyje, su mūsų agentūra nieko nederina. Jei leistume kiekvienam atsivežti prekes automobiliu, vietoje pajūrio turėtume autostradą”, - mano A.Čiunka. Aplinkos apsaugos agentūros vadovas taip pat atkreipė dėmesį, jog Kelių policija taip pat turėtų griežčiau kontroliuoti eismo taisyklių pažeidėjus. “Mes negalime už tai bausti”, - teigė jis.
“Žinoma, dėl visko kalta policija”, - sakė Policijos viršininkas Edmundas Krasauskas, paklaustas, kaip vertina pareigūnams metamus kaltinimus. Jis pabrėžė, jog visų eismo taisyklių pažeidėjų sugaudyti niekad nepavyksta – blokuojami neleistinoje vietoje pastatytų transporto priemonių ratai, baudžiami neblaivūs vairuotojai. Ne išimtis ir pajūris.
E.Krasausko nuomone, apskritai pareigūnai gerai atlieka savo darbą – palyginti su praėjusių metų birželiu, dabar nusikaltimų sumažėjo daugiau nei dvigubai. “O sterilios aplinkos padaryti tikrai nepavyks, mes negalime aprėpti visko”, - sakė E.Krasauskas.