Anksčiau partijai įsteigti reikėjo ne mažiau tūkstančio steigėjų.
Iki naujo įstatymo įsigaliojimo įsteigta politinė partija, kurioje trūksta narių iki nustatyto minimalaus jų skaičiaus, turi teisę per 2 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos jį pasiekti, taip pat reorganizuoti politinę partiją. Jeigu šis reikalavimas per nustatytą laikotarpį nebus įgyvendintas, politinė partija likviduojama Civilinio kodekso nustatyta tvarka.
Partija, kurioje trūksta narių įsteigimui, bet yra sukurta iki šio įstatymo įsigaliojimo, turi teisę dvejus metus įstatymų nustatyta tvarka dalyvauti rinkimų ir referendumo politinėse kampanijose, gali kelti kandidatus rinkimuose, gauti valstybės biudžeto asignavimus.
Naujuose dokumentuose Seimas sistemiškai reglamentavo politinių partijų veiklos pagrindus, taip pat jų finansavimą. Politinių partijų finansavimo klausimai atskirti nuo politinės kampanijos finansavimo reguliavimo; reglamentuoti naujo instituto - visuomeninio rinkimų komiteto -finansavimo klausimai.
Politinių partijų finansavimo klausimų reguliavimas iš Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo perkeltas į Politinių partijų įstatymą. Šiame įstatyme nustatyta, kad bendrai politinės partijos nario mokesčių politinei partijai sumai per metus viršijus 1200 litų, partijos narys privalės deklaruoti savo turtą ir pajamas. Bendra nario mokesčio politinei partijai suma per metus negali viršyti 10 procentų jo praėjusių kalendorinių metų pajamų.
Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatyme įtvirtinta, kad savarankišku politinės kampanijos dalyviu galės būti registruojama: politinė partija; pretendentas; save iškėlęs kandidatas; referendumo iniciatoriai; referendumo oponentai ir visuomeninis rinkimų komitetas.
Naujos redakcijos Politinių partijų įstatymas priimtas už balsavus 70, prieš - 1, susilaikius 17 Seimo narių.
Už Politinių partijų ir politinių kampanijų finansavimo bei finansavimo kontrolės įstatymo pakeitimus balsavo 98, susilaikė 4 Seimo nariai.