Dionizą sutikau prie nendrėmis dengtos medinės trobelės. „Atsiprašau, negaliu paduoti rankos“, - parodė moliu aplipusius delnus šeimos galvą ir paaiškino, kad trobelėje lipdo krosnį. Paskui pašaukė žmoną Neringą, o pats nuėjo prie tvenkinio apsiprausti.
Kol takeliu per pievą artinosi moteris, suspėjau apžvelgti spygliuočių pamiškėje esantį Streikų kiemą: šalia trobelės žolytę kramsnojo dvi ožkos, arčiau miško – vagonėlis, keli neaiškios paskirties maži statinukai iš šiaudų ir vytelių, išblukusi palapinė, senas dviratis, kryžius.
Pabodo prie kompiuterio
Kaune gimęs ir užaugęs 32 metų Dionizas yra baigęs Kauno technologijos universitetą, kur studijavo aplinkos inžineriją. Tą patį universitetą baigusi jo bendraamžė Neringa įgijo poligrafininkės specialybę.
Dirbo privačiose ir valstybės įstaigose, tačiau darbas neteikė pasitenkinimo. Pasak sutuoktinių, ilgėdavosi kiekvieno savaitgalio, kai būdavo galima išvykti į gamtą ir miegoti palapinėje.
„Darbe nuolat tekdavo sėdėti prie komiuterio. Gyvenome išnuomotame bute. Visus uždirbtus pinigus išleisdavome buities reikmėms. Kažko labai stigo. Gal prasmės? Sunku pasakyti“, - svarstė Dionizas.
„Paskolos imti nesinorėjo, buto pirkti irgi nesinorėjo, namui stigo pinigų. Todėl, kai pasitaikė galimybė Braziūkuose įsigyti žemės, labai susidomėjome. O kai sužinojome, kad ta vietovė tarp miškų, sprendimą priėmėme ilgai nesvarstydami. 2007 metais pasistatėme čia palapinę ir gyvename iki šiol“, - sakė iš Pasavalio rajono kilusi Neringa.
Pats nutraukė virkštelę
Praėjusių metų liepos 18 dieną Streikai sulaukė naujagimio. Tai įvyko išblukusioje senoje palapinėje, kuri ir dabar tebekūpso pievoje.
„Visada norėjome, kad Ugniukas ateitų ne ligoninėje, bet gamtoje. Ačiū Dievui, taip ir įvyko. Sąmoningai tam rengėmės. Gimdymas prasidėjo palapinėje, kai patekėjo saulė. Gimdymas - labai paprastas procesas. Žmogaus įsikišimo čia beveik nereikia. Aš tik stebėjau ir nutraukiau virkštelę“, - pasakojo Dionizas.
Nuolat besišypsantis baltapūkis berniūkštis jau tvirtai laikosi ant kojų, nors jam dar tik neseniai sukako metai.
„Kelis kartus Ugnius yra turėjęs slogą, tačiau temperatūros niekada, nekalbant apie alergijas, kurios vargina mieste augančius vaikus“, - sakė mama.
Augindami Ugnių Streikai nenaudojo sauskelnių, vaistinėse pirktų medikamentų. Visus negalavimus stengiasi gydyti žolelėmis.
Elektros nepasigenda
Kuklios Streikų pastogės nė karto nėra apšvietęs elektros spindulys.
„Ketvirtus metus gyvename be elektros ir jos visiškai nepasigendame. Manau, jos mums nereikės ir ateityje. Tačiau dabar daug kas priklausys nuo Ugniuko. Privalėsime derintis prie vaiko poreikių“, - svarstė Dionizas.
Vienintelis namuose esantis mobilusis telefonas, kuris naudojamas tik SMS žinutėms rašyti, pakraunamas saulės šviesą akumuliuojančia baterija.
Paklusta, ar niekada nepasigenda elektros teikiamo komforto, Neringa sakė, jog kartais prailgsta žiemos sutemos. Ilgais žiemos vakarais Streikai rašo vaikams ir suaugusiems skirtą pasaką, kuri dar neturi pabaigos, bet turi pavadinimą - „Kelionė aplink pasaulį džiugesio upe“.
Stogui prisipjovė nendrių
Neįprastai gyvenančios šeimos namas dengtas nendrėmis. Jame nedaug vietos. Prieškambaryje šiuo metu laikomas šienas, kuris skirtas jaunam ožiukui Atėjui ir ožkytei Pelenei.
Statybinę medžiagą namo stogui Streikai susirinko patys: žiemos metu pjovė netoliese esančių tvenkinių nendres, formavo iš jų ryšulius ir dengė jais stogo konstrukcijas.
Kaip tai daryti, mokėsi Rusnėje, kur konsultavosi pas vietos meistrus.
Netoli namo yra dar du statinukai – iš vytelių pintas ir nendrėmis dengtas lauko tualetas ir dar nebaigta žeminė, kurioje laikomi konservuoti vaisiai ir daržovės.
Mėsos nevalgančiai šeimai daržovės yra pagrindinis maistas. Žurnalistą jie pavaišino sriuba, pagaminta iš bulvių, burokėliu, cukinijų, morkų ir agurkų. Vanduo – iš tvenkinio pamiškėje. Pasak Neringos, jo kokybę ištyrę specialistai konstatavo, kad jis yra kokybiškesnis už naudojamą mieste.
„Grietinės nėra – senokai buvau parduotuvėje“, - padavęs lėkštę sriubos paaiškino Dionizas.
Vyras neslėpė, kad dėl neįprasto gyvenimo būdo kartais išgirsta kritikos iš giminių.
„Sulaukiu priekaištų, kad nedirbu ir šeimai neatnešu pinigų. Aš labai vertinu tai, kad nuolat galiu būti su Ugniuku. Mums visiems tai labai svarbu“, - pabrėžė Dionizas ir, ieškodamas pritarimo, pažvelgė į Neringą.
„Užtenka mums tų pinigėlių. Ne pinigai gyvenime svarbiausia“, - parėmė savo sutuoktinį moteris.
Nepaisant kritiškų vertinimų, šeimos santykiai su artimaisiais – neblogi. Jie padeda Streikams statyti namą, parūpina buičiai būtinų daiktų.
Įsitikino, kad viskas gerai
Braziūkai, kur gyvena Pakaunės robinzonai, yra maždaug už 32 kilometrų nuo Kauno. Spygliuočių miškais apsuptas kaimas priklauso Kauno rajono Zapyškio seniūnijai.
Zapyškio seniūnas Jonas Stelmokas DELFI sakė, kad gimus vaikui Streikų šeimoje keletą kartą lankėsi seniūnijos socialinė darbuotoja.
„Mums buvo kilę nuogąstavimų, kad naujagimiui gali stigti svorio, atsirasti vystymosi komplikacijų. Tačiau dabar matome, jog vaikas auga žvalus ir sveikas. Akivaizdu, kad natūrali aplinka jį veikia teigiamai“, - konstatavo seniūnas.