„Vinis“ – ne muzikinė
„Pernai šventėme 50-ąją, jubiliejinę Jūros šventę, kuri buvo visų laikų geriausia. Todėl dabar atverčiame naują baltą lapą ir viską pradedame iš pradžių. Taigi, ir šventės „dress“ kodas yra balta spalva. Visus kviečiame puoštis baltai, miestas taip pats bus papuoštas šia spalva, tikimės sulaukti ir nemažai laivų baltomis burėmis“, – pasakojo Jūros šventę organizuojančios viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ projektų vadovė Goda Giedraitytė.
Jūros šventė šiemet vyks liepos 24-26 dienomis. Per tris dienas Jūros šventės svečiai bus pakviesti į dugiau nei 100 renginių.
„Bus ir baltosios popietės, kuriose ypač daug dėmesio bus skiriama šeimoms, vaikams, ir baltosios naktys, nes tikimės, kad renginiai Kruizinių laivų terminale vyks iki 2 val.“ – aiškino G. Giedraitytė.
Jūros šventės organizatoriai jau parinko ir projektą, kuris taps visos fiestos „vinimi“. Praėjusiais metais tai buvo šokantys fontanai. Kokia šventės „vinis“ bus šiemet, kol kas neatskleidžiama, nes esą dar nepasirašyti kontraktai.
„Galiu pasakyti tik tiek, kad Jūros šventė nėra muzikos festivalis, tad ir ta „vinis“ bus atitinkama“, – intrigavo viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ direktorius Romandas Žiubrys.
Eisenoje tikisi 10 tūkst. žmonių
Jo teigimu, jau sudėliota daugiau nei 80 proc. Jūros šventės programos, tačiau dar yra laisvų nišų, kuris gali užpildyti visi, kurie pasiūlys įdomių iniciatyvų. Tokių siūlymų laukiama iki gegužės 20 dienos, o visa Jūros šventė programa bus pristatyta birželio viduryje.
Aišku tai, kad vienas svarbiausių šios šventės akcentų vėl taps iškilminga jūrinė eisena. Jos globėju šiemet tapo Klaipėdos valstybinio jūros uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.
„Kol kas nežinau, ką reiškia tas globėjo statusas. Tačiau žinau tai, kad tikrai sieksime, jog jūrinė eisena būtų dar gausesnė, dar labiau teatralizuota. Kviečiame visas uosto kompanijas parodyti savo techniką, gaminius, išskirtinai pasipuošti. Aišku, didžiųjų kranų į Klaipėdos gatves gal ir nevarysime, tačiau eisena bus įspūdinga. Ji dar neprilygs Rio de Žaneiro karnavalui, bet turėtų būti įsimintinas reginys“, – teigė A. Vaitkus.
Pernai jūrinėje eisenoje dalyvavo apie 7000 žmonių iš 32 kompanijų. Nedrąsiai prasitarta, jog siekiama, kad šiemet eisenoje miesto centro ir senamiesčio gatvėmis iki Kruizinių laivų terminalo žingsniuotų apie 10 tūkst. žmonių.
Mugė bus mažesnė
Tradiciškai Jūros šventėje veiks ir didžiausia Lietuvoje tautodailininkų ir amatininkų mugė. Šiemet ji bus mažesnė nei pernai. Prekybos vietų sumažės nuo 758 iki 670.
Nuo gegužės 1-osios prasidės prekybininkų registracija internetu, o vėliau jie prekybos vietas galės išsipirkti kurioje nors bilietus platinančioje bendrovėje, kurią parinks organizatoriai.
„Aišku, kad vėl bus taip, kad žmonės eilėse tų prekybos vietų lauks per naktis. Pasaulyje yra du dalykai, kurių žmonės laukia per naktis – tai naujas „Apple“ modelis ir prekybos vieta Jūros šventėje. Vadinasi, tai – kokybės ženklas“, – pusiau rimtai, pusiau juokais kalbėjo R. Žiubrys.
Jūros šventės organizatoriai šiemet bandys paneigti mitą, jog klaipėdiečiai per šią fiestą bėga iš mietso. Todėl visas tris šventės dienas bus skaičiuojami į miestą įvažiuojantys ir iš jo išvažiuojantys automobiliai.
Taip bus galima ir tiksliau nustatyti, kiek svečių sulaukia Jūros šventė. Įprastai skaičiuojama, kad per pris dienas joje apsilanko apie 500 tūkst. žmonių.
„Jūros šventė – tai labiausiai žinomas ir, atliktų sociologinių tyrimų duomenimis, geriausiai šalies gyventojų vertinamas renginys Klaipėdoje. Todėl išskirtinai džiugu, kad pastaraisiais metais didžiausia miesto šventė vis stipriau akcentuoja jūrinius renginius, jūrinės kultūros puoselėjimo tradicijas, taip stiprindama Klaipėdos, kaip jūrinio miesto, įvaizdį“, – pabrėžė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.
Surengti Jūros šventę kainuoja apie 290 tūkst. eurų.
