„Žmonės sako, kad „gauname tik tiek“, mes girdime to, bet čia net nežinau, ką galime pasakyti. Reikia žiūrėti, kiek gauni realiai“, – sakė „Sodros“ atstovas spaudai Saulius Jarmalis.
Jis paaiškino, kad ligos išmoka (kaip ir kitos išmokos) visada skaičiuojama nuo atlyginimo „ant popieriaus“.
„Kadangi atlyginimas „ant popieriaus“ padidėja 1,289 karto (gal kažkam ir daugiau), tai tokiu atveju, kad gautume tokią pat išmoką, išmokos procentas yra sumažintas.
Bet, jeigu žiūrėtume į sumą „į rankas“, tai matematiškai – kaip pernai buvo maždaug 80 proc. gauto atlyginimo „į rankas“, taip ir šiemet liko 80 proc. „į rankas" gauto atlyginimo“, – sakė S. Jarmalis.
Pasikeitė procentinė išraiška
Kaip paaiškina „Sodra“ savo tinklapyje, susirgus 62,06-100 proc. gavėjo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką už 2 pirmąsias ligos dienas moka darbdavys (jis privalo mokėti ne mažiau kaip 62,06 proc., bet ar mokėti daugiau nei tai, nusprendžia pats).
62,06 proc. gavėjo kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio išmoką nuo 3 ligos dienos moka „Sodra“. Didesnę dalį – 77,58 proc. gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio išmoką nuo pirmos laikino nedarbingumo dienos „Sodra“ moka asmenims, nedarbingiems dėl audinių, ląstelių ar organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslu.
Asmenims, gaunantiems pajamų pagal autorines sutartis, individualią žemės ūkio veiklą vykdantiems bei jų partneriams, šeimynų dalyviams, asmenims, kurie verčiasi individualia veikla (išskyrus verslo liudijimą turinčius), individualių įmonių savininkams, mažųjų bendrijų nariams bei ūkinių bendrijų tikriesiems nariams už pirmąsias dvi laikinojo nedarbingumo dienas ligos išmoka nemokama.
Iki praėjusių metų gruodžio 31 d. 80-100 proc. gavėjo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką už 2 pirmąsias ligos dienas mokėjo darbdavys. O nuo 3 ligos dienos 80 proc. gavėjo kompensuojamojo darbo užmokesčio dydžio išmoką mokėjo „Sodra“.
Gripu susirgęs darbuotojas įmonei kainuoja daugiau
Net 31 šalies savivaldybių paskelbus gripo epidemiją, didėjantys šios infekcijos mastai kelia rimtą galvos skausmą ne tik medikams, bet ir darbdaviams. 200 tūkst. darbo vietų sukūrusias įmones vienijanti Lietuvos verslo konfederacija (LVK) skaičiuoja, kad vidutinius atlyginimus mokančiai 100 darbuotojų bendrovė, dėl gripo iškritus 5 proc. dirbančiųjų, papildomai turi išleisti apie 600-800 eurų, teigiama pranešime spaudai.
„Šalyje įsisiautus kvėpavimo ligų infekcijai, sunkiau kvėpuoti tapo ir verslui. Skaičiuojant vien tiesiogines išlaidas, vidutinė vieno susirgusio darbuotojai kaina įmonei atsieina per 100 eurų. O kur dar tokios netiesioginės išlaidos kaip sumažėjusios darbų apimtys dėl dalies personalo nedarbingumo, galima reputacinė rizika dėl laiku nevykdomų užsakymų. Akivaizdu, kad ilgalaikiu periodu daugiausia laimi nemokamą skiepijimą, darbuotojų sveikatos draudimą ir kitas prevencines priemones tinkamai taikantys darbdaviai“, – teigia LVK prezidentas Valdas Sutkus.
Statistika rodo, kad darbuotojas vidutiniškai serga 7 kalendorines dienas. Finansiniu aspektu darbdaviui aktualiausios dvi pirmosios ligos dienos, sutampančios su darbuotojo darbo grafiku. Remiantis šiemet įsigaliojusiais LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pakeitimais, pirmąsias dvi ligos dienas darbdavys moka ligos išmoką, kuri negali būti mažesnė nei 62,06 proc. ir ne didesnė nei 100 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Remdamiesi šiais skaičiais LVK analitikai apskaičiavo preliminarias darbdavio išlaidas ligos išmokai.
V. Sutkus pateikia 100 darbuotojų turinčios įmonės pavyzdį, 5 proc. jos darbuotojų vienu metu susirgus gripu. Atsižvelgiant į statistinius 2018 m. III ketvirčio duomenis apie vidutinį darbo užmokestį, galima teigti, kad per dvi pirmąsias sergančių darbuotojų ligos dienas darbdavys ligos išmokoms išleis nuo 277,80 Eur (jeigu moka 62,06 proc.) iki 447,70 Eur (jeigu moka 100 proc.).
„Tačiau tai dar ne viskas – jei darbdavys sergančių darbuotojų neturės penkias darbo dienas, teks perskirstyti darbų apimtis kitiems specialistams. Dėl atsirandančio papildomo darbo krūvio racionalus darbdavys turėtų mokėti papildomai. Darbo teisės ekspertai nurodo, kad laisvanorišku susitarimu gali būti mokamas 30 proc. didesnis darbo užmokestis susirgusį kolegą pavaduojantiems asmenims“, – atkreipė dėmesį LVK vadovas.
Minėtu 100 darbuotojų turinčios įmonės atveju, papildomos išlaidos už vieną sergantį darbuotoją per penkias darbo dienas sudarytų apie 67,16 Eur.
„Tokie skaičiavimai leidžia įvardinti preliminarią gripo kainą darbdavio atžvilgiu. Šiuo hipotetiniu atveju papildomos išlaidos dėl vieno darbuotojo, penkias darbo dienas sergančio gripu, siekia nuo 122,72 Eur iki 156,7 Eur. Kita vertus, šie pliki skaičiai – tik fasadinė ir labiausiai matoma ligos kaina. Juk akivaizdu, kad geriausiai darbines užduotis atlieka įmonėje esantis ekspertas, o ne jį pavaduojantis kolega. Tad masinis kolektyvo „iškritimas“ dėl ligos atsiliepia ir bendrai darbų kokybei, o tai savo ruožtu gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių verslui“, – pranešime spaudai cituojamas LVK prezidentas.
V. Sutkaus teigimu, žmonių sveikata yra brangiausias turtas, todėl LVK itin palaiko darbdavių iniciatyvas, skirtas stiprinti darbuotojų sveikatą, taip pat tokias motyvacines ar prevencines priemones kaip sveikatos draudimas, nemokamas skiepijimas, profilaktiniai sveikatos patikrinimai ir kt.
Ragina domėtis gydymo kaštais
Šiaulių teritorinė ligonių kasa (TLK) pakvietė gyventojus dažniau pasidomėti, kiek kainavo jų gydymas. Informaciją apie jam suteiktas gydymo paslaugas pacientas gali gauti keliais būdais – pateikęs prašymą TLK, TLK atstovui savivaldybėje arba apsilankęs ligonių kasų interneto svetainėse.
Norėdamas gauti popierinę ataskaitą (suvestinę) apie savo gydymo kaštus, ligoninėje gydęsis pacientas turėtų atvykti į TLK arba kreiptis į TLK atstovą savivaldybėje ir pateikti prašymą. Iš gautos ataskaitos pacientas gali sužinoti visą informacija apie jam taikytą gydymą ir apie tai, kiek kainavo ligoninėje suteiktos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, atlikti brangieji tyrimai ir procedūros, skirti vaistai ir medicinos pagalbos priemonės.
Į TLK kasą atvykę pacientai taip pat gali gauti duomenų suvestinę apie PSDF biudžeto išlaidas, skirtas jų sveikatos priežiūrai apmokėti per pastaruosius 5 metus, ar duomenų išrašą apie pacientui suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir skirtus kompensuojamuosius vaistus bei medicinos pagalbos priemones.
Kitas būdas pacientui sužinoti, kiek kainavo jo gydymas, – internete prisijungti prie ligonių kasų teikiamų e. paslaugų sistemos.