1991-ųjų rugpjūčio 21-ąją žuvo Lietuvos savanoris Artūras Sakalauskas. Jis saugojo tuometę Aukščiausiąją Tarybą. Pasak liudininkų, alytiškis jau buvo baigęs budėjimą, bet išgirdęs šūksnius pasileido atgal link posto ir susmuko nuo bandžiusių įsiveržti omonininkų kulkos.
„Pasigirdo raketų signaliniai šūviai, pasigirdo šūviai, žmonių šauksmai. O kadangi iš anksto buvo jau taip suplanuota, kad šis postas nėra ginamasis, tai parlamento gynėjai užėmė pozicijas, pasiruošė galimam šturmui, ir iš tiesų įtampa buvo didžiulė. 21 metai, bet visi prisiminimai atrodo kaip šiandien“, – prisiminė Lietuvos kariuomenės vadas Arvydas Pocius.
Tą pačią dieną Lietuvą buvo pasiekusi žinia, kad žlugo Maskvos pučas. Iš užimtų strateginių pastatų – televizijos bokšto, radijo ir televizijos pastatų – traukėsi kolaborantų valdžia.
Prisimindama šias dienas, Seimo Pirmininkė Irena Degutienė dėkojo A. Sakalausko mamai ir visoms motinoms, užauginusioms vaikus, kurie atidavė savo gyvybes už nepriklausomą Lietuvą.
Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė sako tikinti, kad ir šiandien Lietuvoje yra daug tokių drąsių jaunuolių.
„Užaugo jauna karta, gimusi Lietuvoje. Pažiūrėkite kad ir mūsų sportininkus, kaip skiriasi jų himno giedojimas. Aš matau labai gražią jaunąją kart. Aišku, yra visko, ir tuomet ne visi ėjo ginti. Daug kas visai kitaip elgėsi. Sausio 13-ąją ištisos virtinės mašinų iš Vilniaus važiavo“, – teigė ministrė.
Buvę savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos vadovai įsteigė liudijimus, kurie šiandien įteikti 1990–1993 metais gynusiems Lietuvos valstybę savanoriams.
„Daugelis jų – šauktiniai kariai, eiliniai savanoriai – iš viso neturi nei apdovanojimų, neturi nei jokio dokumento, liudijančio, kad jie tarnavo Lietuvos kariuomenėje tuo metu, iki 1993 metų, iki Rusijos kariuomenės išvedimo iš Lietuvos“, – sakė ats. plk. Jonas Gečas.
Iki sovietų kariuomenės išvedimo iš Lietuvos savanoriais šalyje tarnavo apie 25 tūkst. vyrų ir moterų.