„Gediminą pažįstu nuo senų laikų. Jis yra gebėjimo susitarti pavyzdys, pavyzdys dirbti kartu – tiek kairei, tiek dešinei. Tas gebėjimas buvo svarbus mums stojant į ES ir NATO“, – regis visus politinius nesutarimus ankstesnėse Seimo kadencijose pamiršęs pagyrų negailėjo Ž. Pavilionis.
Politikas aiškiai nepasakė, kokios konkrečios pagalbos jis tikisi iš G. Kirkilo. Faktas, akcentavo Ž. Pavilionis, kad siekiant išjudinti jau metus įstrigusį susitarimą dėl užsienio politikos tikslų G. Kirkilo įsijungimas nepamaišytų.
„Pamatęs viešai reiškiamas jo mintis, aš pasiūliau jam prisidėti, nes manau, kad jo patirtis yra labai naudinga“, – abstrakčiai kalbėjo URK pirmininkas.
Visgi, jis pažymėjo, kad kalba apie formalias pareigas G. Kirkilui tikrai nesisuka.
„Jokių formalių pareigų siūlyti negali. Tie, kurie nori dirbti vieningai, gali tiesiog prisijungti. Tokie jau laikai“, – sakė Ž. Pavilionis ir nesiryžo prognozuoti, kuo baigsis susitarimo dėl užsienio politikos klausimas.
„Nenoriu užbėgti taip toli. Mes kalbamės, labai gerai, kad tos vienybės yra. O kur mes nueisime ir ką mes pramušime – tai tikrai per anksti kalbėti. Svarbu gera nuotaika prieš Velykas ir susitelkimas karo Ukrainoje kontekste“, – sakė Ž. Pavilionis.
Tai, kad sulaukė pasiūlymo iš konservatorių, pripažino ir G. Kirkilas. Savo laiku Užsienio bei Europos reikalų komitetams vadovavusio buvusio socialdemokrato teigimu, išsiskyrusios parlamentinių partijų pozicijos nėra nesutaikomos.
„Kompromisai yra daromi iš abiejų pusių. Aš manau, žiūrėdamas į tą projektą, kad yra galimybių pasiekti kompromisą“, – Eltai sakė G. Kirkilas, pridurdamas, kad ne kartą pačiam yra tekę tarpininkauti panašiose situacijose.
Politiko teigimu, nebūtinai neperžengiama kliūtis užsienio politikos susitarimui turėtų tapti rinkimų metu ypač išryškėjantys partijų vidiniai nesutarimai.
„Susitarimai anksčiau būdavo pasiekiami metai prieš būsimus rinkimus.
Panašiai toks laikas dabar ir yra. Manau, kad pasirašyti susitarimus galima visada. Pačių aštriausių momentų juk galima ir neįtraukti, galima juos atidėti platesnėms diskusijoms. Mano požiūriu, prieš NATO viršūnių susitikimą būtų gerai pasirašyti ir parodyti, kad pagrindinės šalies politinės jėgos pagrindiniais klausimais sutaria“, – sakė G. Kirkilas ir pridūrė, kad pasitinkant NATO viršūnių susitikimą neužtenka susitarimo tik dėl saugumo klausimų.
„Aš manau, kad reikia susitarti ir dėl užsienio politikos. NATO nėra vien tik saugumas. Tai daug plačiau ir čia užsienio politikos pagrindinės kryptys visada įeina“, – apibendrino G. Kirkilas.
ELTA primena, kad G. Landsbergis spalio pradžioje paragino dar pavasarį pradėtam rengti politinių partijų susitarimui dėl užsienio politikos leisti „ataušti“ ir diskusijas pabaigti po artėjančių savivaldos rinkimų. Ministras pabrėžė, kad valdantieji yra pasirengę diskutuoti ir su opozicija bandyti rasti kompromisus.
Politinių partijų susitarimas dėl užsienio politikos buvo pradėtas rengti po to, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje. Daugiausiai ginčų rengiant susitarimą dėl užsienio politikos sukėlė išsiskyrusios išsiskyrė valdančiųjų ir opozicijos nuomonės dėl pozicijos Kinijos atžvilgiu.
