Prokuratūros bei Teismų įstatymų pataisomis siekiama uždrausti teisėjams bei prokurorams, nelaikiusiems kvalifikacinio egzamino, būti įrašytiems į advokatų sąrašą, o Advokatūros įstatymo pataisomis norima išbraukti dabar esančią lengvatą, kad ne mažiau kaip 7 metų teisėjo stažą turintys asmenys advokatais gali tapti nelaikę advokato kvalifikacinio egzamino.
Nors N.Venckienė Seime nesirodo nuo balandžio pradžios, kai buvo panaikintas jos teisinis imunitetas, antradienį Seimo posėdžių sekretoriate registruotame projekte ji nurodyta kaip projekto autorė.
"Drąsos kelio" partijos frakcijos atstovas V.Vasiliauskas BNS sakė, kad dėl pataisų registravimo su šiuo metu policijos ieškoma N.Venckiene jis nekontaktavęs.
"Pataisos buvo parengtos dar iki tų įvykių, aš jas tik registravau", - sakė V.Vasiliauskas.
Pataisų aiškinamajame rašte teigiama, kad šiuo metu Lietuvoje 684 asmenys yra pripažinti advokatais, bet neįrašyti į Lietuvos praktikuojančių advokatų sąrašą.
"Taigi yra dirbančių prokurorų ir teisėjų, kurie pripažinti advokatais. Tai reiškia, jog asmenys gali pradėti verstis advokato veikla, netekę pareigų prokuratūroje ar teismuose, tačiau nelaikę advokato kvalifikacinio egzamino, kuris pagal Advokatūros įstatymą yra privalomas asmeniui, siekiančiam tapti advokatu", - rašoma pataisos aiškinamajame rašte.
Pagal dabartinę įstatymo redakciją, advokatu siekiantis būti asmuo turi būti išlaikęs advokato kvalifikacinį egzaminą, bet šis reikalavimas netaikomas asmenims, kurie turi ne mažesnį kaip septynerių metų teisėjo stažą arba yra teisės krypties socialinių mokslų daktarai ar habilituoti daktarai.
"Drąsos kelio" siūlymai - piketai be leidimo 100 žmonių, mažesni atstumai iki institucijų
"Drąsos kelio" partijos frakcijos Seime atstovai siūlo įstatymų pataisas, kurios leistų piketus rengti arčiau valstybės institucijų, o daugiau žmonių piketuoti be leidimo.
Atitinkamos Susirinkimų, Teismų bei kitų įstatymų pataisos įregistruotos Povilo Gylio ir šiuo metu policijos ieškomos "Drąsos kelio" frakcijos seniūnės N. Venckienės vardu.
Šiuo metu įstatymai numato, kad apie rengiamą piketą nereikia pranešti savivaldybei, jei jame dalyvauja ne daugiau kaip 15 žmonių. Pakeitus Susirinkimų įstatymą, piketuoti be leidimo būtų leista iki 100 žmonių.
Taip pat susirinkimai ar pavienio asmens akcija prie Seimo, Prezidentūros, Vyriausybės ir teismų pastatų šiuo metu gali būti organizuojami ne arčiau kaip 75 metrai, pataisomis siūloma tokį atstumą palikti tik akcijoms prie Prezidentūros, o šalia kitų institucijų leisti piketuoti likus 25 metrams.
Dabartinė redakcija 25 metrų atstumą numato piketams prie kitų valstybės valdžios ir valdymo įstaigų, užsienio diplomatinių atstovybių, savivaldybių, Valstybės saugumo departamento sistemos, policijos, prokuratūros, Vidaus reikalų ministerijos, Krašto apsaugos ministerijos įstaigų ir kitų krašto apsaugos sistemos objektų, strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių.
"Lietuvos Konstitucijoje yra įtvirtinta teisė laisvai reikšti savo įsitikinimus bei rinktis į taikius susirinkimus. Dabartiniai įstatymai susirinkimų atžvilgiu yra neadekvačiai griežti, todėl aktyviems asmenims sudaromos per didelės kliūtys pasinaudoti Konstitucijos suteiktomis teisėmis. Pažymėtina, jog dabartiniuose įstatymuose nustatyti atstumai mažina pilietiškai nusiteikusių asmenų norą įgyvendinti demokratijos principus, nes pagrindinės valstybės institucijos atsiriboja nuo šalies gyventojų, tokiu būdu mažindamos pasitikėjimą jomis", - rašoma pataisos aiškinamajame rašte.