Nors atlydis paprastai didžiausią nerimą kelia gyvenantiems prie Nemuno, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vedėjas Juozas Šimkus primena sostinės bėdą – Gedimino pilies kalną.
Ir jis, ir Geologijos tarnybos Inžinerinės geologijos skyriaus vedėja Roma Kanopienė sutinka, kad dėl artimiausių orų pokyčių pastarasis vėl gali pradėti byrėti.
Žadamas didesnis potvynis
„Naujausiais duomenimis, keliais milimetrais sniego padaugėjo ir Vakarų Lietuvoje. Stebint tokias vandens atsargas sniego dangoje, vadovaujantis orų prognozėmis, yra tikimybė, kad šių metų pavasario potvynis bus didesnis nei pernai ar užpernai“, – DELFI nurodė J. Šimkus.
Hidrologiniu požiūriu, potvyniu laikomas reiškinys, kai vandens lygis upėse pakyla dėl tirpstančio sniego. Taigi upė nebūtinai turi „išeiti už krantų“.
Kovo 5 d. sniego dangos vandens atsargos Nemuno baseine sudarė 18–77 proc., Neries baseine – 26–74 proc. normos. Vandens lygis kyla, didžiausi pokyčiai numatomi kovo pabaigoje.
„Tiesa, meteorologinės prognozės kiek pasikeitė pastarosiomis dienomis, žadamas šioks toks atvėsimas, nuo ketvirtadienio – neigiama temperatūra, kuri tirpsmą pristabdys“, – apie orų permainas kalbėjo hidrologas.
Vilnius netvins, bet susidarys palankios sąlygos nuošliaužoms formuotis
Nors tai turėtų paguosti Pamario krašto gyventojus – atlydis nebus toks staigus, bloga naujiena laukia vilniečių.
„Kad orų permainos tikrai nepadės Gedimino pilies kalnui, faktas. Temperatūros svyravimas apie nulį reiškia, kad vanduo plyšiuose atitirpsta, prasiskverbia giliau į nuošliaužų plyšius, o tada vėl užšąla, tuos plyšius praplėsdamas. Tai tikrai nėra palanku“, – pripažino J. Šimkus.
Anot jo, temperatūrai kylant, gruntas minkštėja, darosi nestabilus, o jei jį dar skalauja ir lietus, susidaro palankesnės sąlygos nuošliaužoms formuotis.
Tiesa, Vilniuje greičiausiai nesulauksime didesnio potvynio.
„Rytinėje Lietuvos dalyje sniego nėra pakankamai, kad būtų aiškesnis potvynis. Jei ant tirpstančio sniego dar palytų, vandens lygis staigiau pakiltų, tačiau, kiek žiūrėjau, atšalimas reiškinį pristabdys“, – kartojo pašnekovas.
Lietaus vanduo iki šiol teka, kur nori
R. Kanopienės teigimu, artėjančių dienų orai tikrai gali padaryti įtaką Gedimino kalno būklei.
„Iki šiol nėra sutvarkyta lietaus kanalizacija, lietaus vanduo teka, kur nori, nors, kiek žinau, tas buvo ir projektuota, svarstyta. Deja, iki galo neužbaigta“, – nurodė specialistė.
Anot jos, jei ir toliau niekas nebus tvarkoma, atitirpus įšalui, ant kalno gali atsirasti ir naujų nuošliaužų.
„Gedimino kalnu, apskritai, reikia rūpintis, o ne daryti, kas papuola. Pavyzdžiui, išrausta kažkokia griova – niekas nežino kam ir kodėl. Tačiau viską tvarko Lietuvos nacionalinio muziejaus atstovai, kurie nieko neprileidžia prie šių dalykų. Dabar gesinami gaisrai – atsiradus deformacijai, ji parankinėmis priemonėmis pašalinama, sutvirtinama, bet kažkas iš esmės nėra daroma“, – nurodė R. Kanopienė.
Situaciją stebi
Savo ruožtu kultūros ministrės Lianos Ruokytės-Jonsson patarėjas Viktoras Bachmetjevas DELFI tikino visuomet sakęs, kad, kai prasidės atšilimas, rizika dėl nuošliaužų ant Gedimino pilies kalno padidės.
„Pirmadienį viceministras Renaldas Augustinavičius, kuris kuruoja šį klausimą, buvo Lietuvos nacionaliniame muziejuje, prie kalno, susitiko su komanda. Dar rudenį, rengiantis pavasariui, nuošliaužų „kūnuose“ įrengtos drenažinės sistemos su skaldų prizmėmis. Tai padaryta, siekiant suvaldyti jų plotą ir išvengti plėtimosi.
Specialistų vertinimu, šiai akimirkai didžiausių nuošliaužų rizika yra Vakariniame šlaite. Jame šiuo metu baigiama įrengti drenažinė sistema, siekiant suvaldyti tirpsmo vandenis. Kalnas taip pat nuolat yra stebimas, bet kokie pokyčiai yra fiksuojami“, – nurodė jis.