„Tai yra senovinis biudžetas, kai suplanuojamos pajamos ir padalinamos išlaidos, tačiau rutininiai darbai nėra atsieti nuo strateginių – mes nematome jokių naujovių“, - pareiškė TS frakcijos seniūnas ir M. Romerio universiteto Viešojo administravimo katedros vedėjas Kęstutis Masiulis.

Jis abejoja, ar visos suplanuotos pajamos apskritai bus surinktos, nes Lietuvos esą laukia ekonomikos nuosmukis: „Miestui ir valstybei gali tekti „gesinti gaisrus“, tad duok Dieve, kad ateitų tinkama „gaisrininkų“ komanda“.

Narstydami biudžeto projektą daugiausiai kritikos opozicinės frakcijos nariai valdantiesiems pažėrė už suplanuotas išlaidas miesto valdymui, kurios, jų skaičiavimu, išaugo 37 proc. (beveik 37 mln. litų - 7 mln. litų daugiau nei pernai).

„Planuojama, kad miestiečiui valdininkijos našta paauga beveik 70 litų, nors valdančioji dauguma darė administracijos reformą ir garsiai skelbė, kad ji skirta valdymo efektyvumui didinti ir išlaidoms mažinti. Tačiau pasižiūrėję į biudžetą mes matome, kad yra atvirkščiai - savivaldybė greitai pradės gyventi ne dėl miesto, o dėl savęs pačios, t.y. Pakso gaujos užgaidų tenkinimo“, - teigė konservatorius Vidas Urbonavičius.

Opozicijos atstovai biudžeto projekte pasigedo lėšų mokyklų ir darželių renovacijai, ligoninėms, automobilių spūsčių problemos sprendimams, gyventojų saugumui.

Biudžeto projektą konservatoriai vadino neskaidriu, nes „skaičiai jame susieti su abstrakčiomis programomis, todėl lieka neaišku, kaip ir kam bus paskirstyti pinigai“.

Sprendimą dėl biudžeto tvirtinimo turės priimti savivaldybės taryba, šiuo metu jo projektas pradedamas svarstyti komitetuose.

Vilniaus miesto savivaldybėje šiemet planuojamas rekordinis biudžetas, kuris beveik sieks 1 mlrd. litų, o su investicine programa ir Europos Sąjungos (ES) lėšomis - 1,5 mlrd. litų.