aA
Opozicijos atstovai siūlo stabdyti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimą dėl Irinos Rozovos ryšių su rusų diplomatais, kol nebus gautas atsakymas dėl apkaltos.
Irina Rozova
Irina Rozova
© DELFI / Domantas Pipas

Opozicijos atstovų siūlymu komitetas kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją bei Teisės departamentą su klausimu, ar komitetas gali stabdyti tyrimą, nes Seimo nutarimu darbą yra įpareigotas baigti iki balandžio 30 dienos.

Sprendimas priimtas už balsavus šešiems ir prieš dviems laikinosios tyrimo komisijos teisėmis dirbančio NSGK nariams. Mažumos ir daugumos atstovų komitete yra po lygiai.

Opozicija siūlo pereiti prie apkaltos

NSGK opozicijos atstovų iniciatyva šią savaitę surinkti parašai, kad Seimo narei I. Rozovai būtų pradėtas apkaltos procesas dėl galimai sulaužytos priesaikos, nuslėpus ryšius su rusų diplomatais.

Toliau Seimas sudaro specialiąją tyrimo komisiją, kuri teikia išvadą, ar yra pagrindas pradėti apkaltos procesą, tačiau apkaltos iniciatyva registruota prieš pat Seimo sesijos pabaigą ir komisija nebuvo sudaryta.

Opozicija siūlo pereiti prie apkaltos proceso, o tyrimą stabdyti, argumentuodama, kad šiuo metu svarbiausias yra klausimas, ar Seimo narė I. Rozova nesulaužė priesaikos, o į jį galima atsakyti tik per apkaltos procedūrą.

„Aš siūlau stabdyti šitą tyrimą, inicijuoti neeilinį Seimo posėdį, surengti apkaltos procedūrą ir galų gale išsiaiškinti, ar buvo pažeista Konstitucija, ar nebuvo, ir tik tai išsiaiškinę mes galime tęsti šitą tyrimą“, – sakė Seimo narių Mišrios grupės atstovas Vytautas Bakas.

„Siūlau balsuoti dėl pasiūlymo Seimui, kad tyrimo komisija baigtų tyrimą, kol apkaltos komisija dėl I. Rozovos nebaigs darbo ir nebus Konstitucinio Teismo išvados. Kai bus gauta ta išvada, mes grįžtame ir NSGK pratęsia darbą“, – sakė konservatorius Gabrielius Landsbergis.

Komiteto vadovas „valstietis“ Dainius Gaižauskas abejojo, ar išvis toks procesas galimas, nes komitetas įpareigotas išvadą pateikti iki balandžio 30 dienos.

NSGK pirmininkas taip pat tvirtino, kad tyrimas ir apkaltos procedūra vienas kitam neprieštarauja, o opoziciją kaltino vilkinant tyrimą, nes planuojama aiškintis ir opozicijos atstovų veiksmus gavus informaciją apie I. Rozovą.

„Tyrimo komisija atlieka tyrimą tais klausimais, kuriuos suformulavo Seimas apkaltos. Apkaltos komisija visiškai kita, ji ieško kaltų, vienaip ar kitaip tai buvo nuo pradžios aišku. Aš tik galiu savo nuomonę pasakyt, kad opozicija suinteresuota vilkinti šitą tyrimą“, – žurnalistams po posėdžio sakė D. Gaižauskas.

Reikalauja premjero komitete

NSGK trečiadienį per posėdį išklausė buvusio parlamento vadovo Vydo Gedvilo bei buvusios pirmininkės ir dabartinės vicepirmininkės konservatorės Irenos Degutienės, Užsienio reikalų komiteto vadovo „socialdarbiečio“ Juozo Bernatonio liudijimus.

Į posėdį buvo kviesti ir premjeras Saulius Skvernelis bei užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, tačiau jie atsiuntė raštiškus atsakymus.

Opozicijos atstovai pareikalavo, kad jie dalyvautų posėdyje ir atsakytų į klausimus. Konservatorius Laurynas Kasčiūnas, kurį irgi norima apklausti dėl susipažinimo su slapta informacija, tvirtino liudysiantis tik po premjero.

„Aš kalbėsiu su jumis tik tada, kai mes pasikalbėsime su ministru pirmininku, tam, kad jis neišvengtų pokalbio ir tų klausimų, kuriuos mes norime jam užduoti“, – pažymėjo Seimo NSGK pirmininko pavaduotojas L. Kasčiūnas.

Premjero atstovas Tomas Beržinskas BNS teigė, jog premjeras savo atsakymuose komitetui nurodė neliudysiantis, nes kaip Seimo narys jokios slaptos informacijos apie I. Rozovą negavęs, o informacija, kuri teikiama jam kaip ministrui pirmininkui, naudojama tik ministro pirmininko ir Vyriausybės kompetencijos srityje.

Premjeras Vyriausybėje žurnalistams į klausimą, kodėl I. Rozovos ryšiai netapo kliūtimi sudaryti koalicijos su Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, atsakė, jog abejonės keliamos dėl vieno asmens, ne partijos.

„Nematau pagrindo, kodėl užkirtinėti kelią, jei dėl vieno žmogaus kyla klausimų. Dėl politinės partijos, kuri yra koalicijoj, nekyla jokių klausimų“, – teigė premjeras.

Taip pat dėl I. Rozovos situacijos gavus VSD medžiagą, anot Vyriausybės vadovo, imtasi prevencinių priemonių.

„Tas žmogus negavo prieigos dirbti su slapta informacija ir nėra jokiose vykdomosios valdžios struktūrose“, – pažymėjo Vyriausybės vadovas.

I. Degutienė: būčiau sakius – neišleisti

Seimo vicepirmininkė konservatorė I. Degutienė komiteto posėdyje sakė, kad parlamentarė I. Rozova į Tarpparlamentinę ortodoksų asamblėją pernai išleista, nes Seimo valdybos nariai nežinojo apie jos ryšius su rusų diplomatais.

Trečiadienį liudydama Seimo NSGK už komandiruotes atsakinga Seimo valdybos narė teigė, jog žinodama Valstybės saugumo departamento (VSD) informaciją būtų netvirtinusi I. Rozovos kelionės į Sakartvelą.

Kalbėdama apie savo vadovavimo parlamentui laikotarpį 2009–2012 metais I. Degutienė teigė, kad iš VSD apie galimą Rusijos įtaką Lietuvos politiniams procesams medžiagos gaudavo nedaug.

Anot I. Degutienės, per tą laikotarpį buvo gauta tik nekonkreti informacija „apie vieną politinę jėgą, kuri gali turėti tam tikrų sąsajų su tam tikra valstybe“. I. Rozova tuo metu nebuvo Seimo narė.

Duomenys apie I. Rozovos ryšius su rusų diplomatais viešai paaiškėjo NSGK pradėjus aiškintis politikės dalyvavimo Tarpparlamentinės ortodoksų asamblėjos sesijoje Sakartvele praėjusių metų birželį aplinkybes.

Šią komandiruotę patvirtino Seimo valdybos nariai, anot I. Degutienės, nežinodami apie I. Rozovos ryšius ir VSD rekomendaciją neišduoti jai leidimo dirbti su slapta informacija.

„Visa šita I. Rozovos istorija, kuomet ji buvo išleista į ortodoksų konferenciją, aš labai gerai prisimenu, mes valdyboj nebuvom gavę iš Seimo pirmininko ir nebuvom nieko informuoti. (...) Aš sužinojau apie tą ortodoksų konferenciją kaip ir visi Seimo nariai iš žiniasklaidos, kai atsirado informacija, kas ten buvo, kaip ten buvo“, – kalbėjo I. Degutienė.

„Po informacijos paskelbimo paklausiau Seimo pirmininko, kodėl mes nebuvom informuoti, iš esmės mes kiekvienas valdybos narys prisiimam atsakomybę už tai, kokį priimam sprendimą. Ne dėl piktos valios, bet iš nežinojimo (patvirtinome komandiruotę – BNS), mano nuomone, Seimo pirmininkas turėjo mus informuoti. Aš būčiau pasakius, kad negalima išleisti“, – pažymėjo vicepirmininkė.

Seimo valdyba pernai birželį buvo komandiravusi I. Rozovą dalyvauti Tarpparlamentinėje ortodoksų asamblėjoje Tbilisyje. Rusijos atstovo per asamblėjos renginį pasakytai kalbai iššaukus didelius protestus šalyje, Seimo nariai ėmė kelti klausimus dėl I. Rozovos dalyvavimo šiame renginyje.

Seimo NSGK tuomet susipažino su 2018 metų sausį Seimo pirmininkui pateiktu raštu apie I. Rozovos ryšius su Rusijos diplomatais. Šiuo raštu remdamasis V. Pranckietis parlamentarei I. Rozovai nesuteikė leidimo dirbti su slapta informacija, tačiau informacija apie parlamentarės ryšius su rusų diplomatais į viešumą iškilo tik po pusantrų metų, įvykių Tbilisyje.

Vadovams – skirtinga VSD medžiaga

Liudydama apie savo pirmininkavimo Seimui laikotarpį 2009–2012 metais I. Degutienė teigė, kad apie Rusijos bandymus daryti įtaką politiniams procesams Lietuvoje „išvis tokios informacijos nebuvo“.

I. Degutienė minėjo tik vieną atvejį, informaciją „apie vieną politinę jėgą, kuri gali turėti, ne konkrečiai, bet gali turėti tam tikrų sąsajų su tam tikra valstybe“.

„Bet konkrečių pavardžių nebuvo ir aš nenorėčiau plėstis“, – I. Degutienė taip pat neįvardino šios politinės jėgos pavadinimo, nes tai buvo slapta informacija.

VSD viešoje atskaitoje yra skelbta, kad 2012 metais Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos ir toliau mėgino megzti kontaktus su „politinių partijų, (...) tautinių mažumų organizacijų atstovais“.

Anot ataskaitos, ypatingas dėmesys buvo skirtas „kai kurioms etniniu pagrindu suformuotoms Seimo rinkimuose dalyvavusioms politinėms partijoms“.

Kalbėdama apie 2009–2012 metų laikotarpį I. Degutienė teigė, kad „informacijos patekimas iš VSD buvo labai įdomus ta prasme, kad prezidentas, Seimo pirmininkas ir premjeras negaudavo vienodos informacijos“.

„Natūralu, kad pasišnekėdavau su premjeru – jis vieną žino, aš kitką žinau. 2011 metais, būdama Seimo pirmininkė, Valstybės gynimo tarybai pasiūliau įkurti koordinacinę tarybą iš Prezidentūros, Seimo, Vyriausybės, VSD ir Krašto apsaugos ministerijos po vieną žmogų, kad ji derintų gaunamą informaciją ir jos skaidą tiems žmonės, kuriems privaloma žinoti“, – kalbėjo I. Degutienė.

Anot jos, tuomet VSD buvo suformuluota užduotis aiškintis ir kitų valstybių bandymą daryti įtaką Lietuvos politikai. „Jie (VSD – BNS) užsiėmė tik tuo, kas yra išorėj, o kaip ta išorė veikia vidų, jie to net neanalizavo. Tuomet buvo pasiūlyta, kad ta informacija žvalgybinė būtų ne tik į išorę, bet ir santykyje su mūsų valstybės politika ir politikais“, – apie dešimtmečio senumo situaciją liudijo I. Degutienė.

„Tais laikais apie hibridinius karus nebuvo jokio užsiminimo, visas epogėjus atsirado po Ukrainos įvykių. Aš tikrai džiaugiuosi, kad šiandien tiek valstybės vadovai, tiek asmenys atsakingose institucijose turi gerokai daugiau informacijos nei prieš gerą dešimtmetį“, – kalbėjo Seimo vicepirmininkė.

V. Gedvilas informacijos apie I. Rozovą neturėjo

Buvęs Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas savo pirmininkavimo metu sakė negavęs jokios informacijos nei apie parlamentarę Iriną Rozovą, nei apie Rusijos badymą daryti įtaką politiniams procesams Lietuvoje.

„Kažkokios informacijas apie kažkokias grėsmes, kad raštuose kažkas būtų parašyta, (nebuvau gavęs – BNS), būčiau sureagavęs, jei būtų parašyta“, – trečiadienį liudydamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui sakė V. Gedvilas.

Klausiamas, ar prieš pasirašydamas leidimą I. Rozovai dirbti su slapta informacija 2012 metais turėjo kokių nors žinių iš tarnybų, V. Gevilas tikino, kad tokiu atveju leidimo nebūtų suteikęs.

„Jei jai išdavė leidimą, aš galbūt ir pasirašiau, jei būtų buvus kažkokia informacija, aš nebūčiau pasirašęs. Aš daugeliui Seimo narių pasirašiau leidimus per savo kadenciją, jei kažkas būtų perspėjęs, jeigu būtų kažkokia informacija buvusi, aš būčiau nepasirašęs“, – tvirtino G. Gedvilas.

2012–2013 metais Seimo pirmininko pareigas ėjęs V. Gedvilas teigė, jog jam einant pareigas daugiausiai gaunamos informacijos buvo susijusi su Lietuvos pirmininkavimu Europos Sąjungai.

„Kad būtų kažkas tokio, kad man būtų reikėję reaguoti, tikrai neprisimenu, ir dėl ponios I. Rozovos galiu pasakyti, kad aš asmeniškai su ja nesu bendravęs išvis, ir kai buvau Seime mažai teko bendrauti, nes ji mažai kalbėjo, nebuvo aktyvi, kiek aš prisimenu“, – pasakojo V. Gedvilas.

Tyrimą turi baigti iki balandžio 30 dienos

Tyrimas dėl I. Rozovos nuslėptų ryšių su Rusijos diplomatais pradėtas paaiškėjus, jog 2018 metų sausį Seimo pirmininkas V. Pranckietis gavo Valstybės saugumo departamento (VSD) rekomendaciją neišduoti politikei leidimo dirbti su įslaptinta informacija.

NSGK opozicijos atstovų iniciatyva taip pat surinkti parašai, kad Seimo narei I. Rozovai būtų pradėtas apkaltos procesas dėl galimai sulaužytos priesaikos, nuslėpus ryšius su rusų diplomatais.

VSD dokumente rašoma apie tarimąsi su Rusijos diplomatais dėl finansinės paramos Rusų aljansui, Seimo narės bendravimą su iš Lietuvos 2014 metais išsiųstu Rusijos generaliniu konsulu Vladimiru Malyginu.

Šių kontaktų I. Rozova nenurodė prašyme išduoti leidimą dirbti su įslaptinta informacija.

Parlamentarė laikosi pozicijos, kad jos ryšiai su rusų diplomatais nebuvo asmeniniai, todėl ji neturėjusi jų deklaruoti VSD klausimyne.

Seimas NSGK taip pat pavedė atlikti tyrimą politikų, disponavusių informacija apie I. Rozovą, veiksmų. Komitetas aiškinsis, kokius sprendimus, susipažinęs su medžiaga apie I. Rozovą, priėmė Seimo pirmininkas, kiti informaciją gavę Seimo nariai. Tyrimas turi būti baigtas iki balandžio 30 dienos.

Seime I. Rozova priklauso Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai.

BNS
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
5.0000

Top naujienos

Gauti koronavirusu užsikrėtusios moters šeimos narių tyrimų rezultatai: visi ėminiai neigiami atnaujinta 22.56

Praėjusią naktį pranešus, kad iš Italijos sugrįžusi 39 metų moteris yra užsikrėtusi...

Atrodė, karjera bus trumpa, bet viską pakeitė Landsbergio skambutis: kaip jauna provincijos gydytoja tapo įtakinga politike

Kitą rytą po laimėtų rinkimų į Aukščiausiąją Tarybą-Atkuriamąjį Seimą Rasa Rastauskienė...

Rizikingą žingsnį ir lūžusią derinių lentą aptaręs Jasikevičius galiausiai pasisakė ir apie virusą (95)

Krepšinis „Žalgirio“ arenoje penktadienį turėjo padėti pamiršti tiek Italijoje, tiek...

Į infekcines ligonines vežami žmonės iš visos Lietuvos, kol kas naujų susirgimų nenustatyta (14)

Į penkias šalies ligonines, kuriose yra specialiai pritaikyta infrastruktūra ir infekcinių ligų...

Svarbi pergalė lenktynėse dėl TOP-8: prireikė pratęsimo, bet „Žalgiris“ patiesė Milano ekipą (670)

Penktadienio vakarą Nemuno saloje vykusiose Eurolygos 26-ojo turo rungtynėse Kauno „Žalgiris“...

Visockas apie koronaviruso identifikavimą: tai sėkmės atvejis

Šiaulių miesto meras Artūras Visockas po miesto savivaldybėje surengto ekstremalių situacijų...

Užsienietis nesitikėjo tokio akibrokšto gydymo klinikoje: moka visus mokesčius, bet paslauga – neprieinama (41)

Lietuvoje jau kelerius metus gyvenantis ir dirbantis užsienietis labai nustebo, kai jam prireikus...

Po sauso penktadienio laukia nauja kritulių banga (2)

Šeštadienio naktį orus lems tolstančio ciklono pietvakarinis pakraštys. Šlapdriba ir sniegas...

Žaidimas degtukais virš parako statinės: ar Turkija įtrauks NATO į Trečiąjį pasaulinį karą su Rusija? (617)

Jungtinių Valstijų kariuomenė atsargiai vertina savo vaidmenį Sirijoje . Tačiau Jungtinių...

Vitalija Guobė

Karas šeimoje: kodėl geria garsių vyrų žmonos? N-18

Kai eilinį kartą pro langą kieme pamačiau kelis prabangius automobilius su man nelauktais...

|Maža didelių žinių kaina