Lietuvos politikai ir institucijų atstovai atkreipia dėmesį į kylančias rizikas dėl pastaruoju metu stebimo „Wagner“ samdinių persikėlimo į Baltarusijos teritoriją. Taip pat nerimo viešoje erdvėje sukėlė ir antradienį paskelbta informacija apie Baltarusijos sraigtasparnių įsiveržimą į Lenkijos oro erdvę.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis teigia abejojantis, Vidaus reikalų ministerijos (VRM) gebėjimais susidoroti su iš Baltarusijos kylančiomis grėsmėmis.
„Mūsų klausimas, mūsų reikalas yra, kaip šalis pasiruošusi reaguoti į teroristinės organizacijos atsiradimą Baltarusijoje. Jeigu kalbant apie šalies kariuomenę, aš esu visiškai ramus. Bet mano ramybė yra labai susvyravusi dėl to, kad pagal mūsų įstatymus pirmiausiai reakcija turi būti iš Vidaus reikalų ministerijos padalinių. O tai man kelia labai didelę baimę, rūpestį ir nerimą“, – po NSGK posėdžio sakė S. Skvernelis.
„Jeigu būtų atvirkščiai, kad pirmiausiai reakcija iš šalies kariuomenės, tai aš miegočiau ramiai. Dabar, kadangi tai yra VRM atsakomybė, tai ramiai nemiegu“, – taip pat pažymėjo jis.
S. Skverneliui pritarė ir „valstiečių“ frakcijos Seime narys Dainius Gaižauskas, patikinęs, kad VRM ir KAM gebėjimas susitvarkyti su situacija kelia klausimų. Politikas akcentuoja, kad krašto apsaugos ministras vykusiame NSGK posėdyje taip ir nesugebėjo pateikti konkrečios informacijos, kaip Lietuva yra pasirengus dėl „Wagner“ samdinių dislokavimo Baltarusijoje kylančioms grėsmėms.
„Mes gi pripažinome, kad „Wagner“ yra teroristinė organizacija, reiškiasi jos rizikos ir grėsmės yra visai kitokio pobūdžio, ne tik karinio. (...) Tai, ką pasakė ir Saulius, dėl kariuomenės mes tikrai neabejojame. Bet šiam momentui į klausimą ministras taip ir nepasakė, kaip mes esame pasirengę, kokius pajėgumus pakėlę, kaip esame pasiruošę“, – sakė D. Gaižauskas.
„Kad turime planus, aš tai puikiai žinau. Bet kokius pajėgumus turime? Nes aš bandžiau palyginti, ką daro Lenkija. Lenkija, be jokios abejonės aptaria visas rizikas, visokias situacijas ir tam priima sprendimus. Netgi priimti sprendimai, kaip informuoti visuomenę, nes turi būti vykdomas ir atgrasymas“, – akcentavo Seimo opozicijai priklausantis politikas.
Todėl politikas neslepia, kad jį stebina krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko pasakymas, jog visuomenė nebus informuojama apie tai, ar Lietuva imsis papildomų saugumo priemonių pasienyje.
„Jis gali sau nieko nesakyti, bet visuomenę privalo informuoti, nes jis krašto apsaugos ministras. (...) Jis pirmiausiai turi numatyti pavojingiausias situacijas ir grėsmes, priimti sprendimus, apie juos informuoti NSGK ir visuomenę. Jis to nedaro. Dėl to ir sakau – mūsų ministras labai lėtas“, – kritikavo politikas.
D. Gaižauskas pabrėžia pasigendantis ir vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės įsitraukimo.
„Kur yra vidaus reikalų ministrė? Aš jos iš viso nematau. Kur mūsų pajėgos? Mes turime policiją, mes turime kriminalinę policiją, mes turime antiteroristinį padalinį, Viešojo saugumo tarnybą. Ką jos veikia, kai grėsmės realios?“ – kėlė klausimus parlamentaras.
„Kitą mėnesį jie turės mokymus, dideles pratybas, kaip mes ruošimės? Jeigu atsitiks kažkoks teroristinis aktas, diversija, pagrobs pareigūnus arba nužudys, kas atsakys?“ – piktinosi jis.
Pastaruoju metu stebimas Rusijos karinės bendrovės „Wagner“ samdinių persikėlimas į Baltarusiją.
Kaip teigia kai kurie Lietuvos politikai, tai neigiamai keičia saugumo situaciją regione.
Šiuo metu į Baltarusiją atvykę „Wagner“ samdiniai kartu su šalies armija vykdo pratybas Bresto poligone, esančiame už 40 km nuo Ukrainos ir 30 km nuo Lenkijos sienų.
Lenkijos vadovybė prieš keletą savaičių nutarė perkelti karines formuotes iš šalies vakarų į rytus.
