Lietuvoje Irena A. gyveno 24 metus, turėjo ir darbą, ir mylimąjį, puikiai sutarė su šeima, tačiau ramybės jai vis nedavė noras patirti kažką naujo.

„Tikrai negalėjau skųstis gyvenimu, bet nusprendžiau iš Lietuvos išvykti. Nesusiklostė mano asmeniniai ir meilės reikalai, supratau, kad gyvenu labai nuobodžiai. Buvau jauna ir netekėjusi, svajojau keliauti ir išmokti anglų kalbą, tad nusprendžiau keisti gyvenimą iš pagrindų“, – pasakojo mergina.

Į Olandiją išvyko atsitiktinai

Į Olandiją ji tikina išvykusi visai atsitiktinai. Kai apsisprendė dėl kelionės, jau buvo pražiopsojusi progą įstoti į daugelio šalių universitetus, tad tegalėjo pasirinkti iš mokymosi įstaigų Danijoje arba Olandijoje.

„Pasirinkau Olandiją, nes girdėjau gerų atsiliepimų apie šią šalį iš žmonių, kurie lankėsi arba gyveno ten. Išvykau su nerimu širdyje, kaip klostysis gyvenimas, juk tai buvo pirmoji kelionė į užsienį tokiam ilgam laikotarpiui“, – pripažįsta mergina.

Atvykus į Olandiją, Deventerio miestelį, ji pasakoja didžiausią šoką patyrusi dėl to, kad viską reikėjo daryti pačiai ir vienai: ieškoti gyvenamosios vietos, priprasti prie kitos kultūros, išmokti naują kalbą.

„Manau, integruotis man sekėsi visai neblogai: greitai atsirado draugų, olandai tikrai noriai padėjo, kai kildavo klausimų dėl vietinių nuostatų. Atvykti studijuoti į kitą šalį daug lengviau nei tiesiog atvažiuoti ieškoti darbo. Visų pirma, baigus studijas užsienyje emigrantui yra lengviau susirasti darbą, nes lietuviški diplomai nėra labai vertinami. Antra, studentams svarbiausia ne uždirbti pinigų, bet sėkmingai pabaigti studijas. Taip pat gyvenimas yra linksmesnis: vakarėliai, naujos pažintys, studentų išvykos“, – pastebi Irena A.

Pamilo ispaną

Tiesa, vieniši jos vakarėliai tęsėsi neilgai. Olandijoje ji sutiko ir pamilo ispaną, su kuriuo kartu yra jau trejus metus.

„Jį sutikau dar mokydamasi universitete. Daugelis paklaustų: kodėl ispanas, o ne lietuvis? Manau, tai yra lemtis. Meilei nei amžius, nei tautybė nėra kliūtis, jei jautiesi laimingu. Man svarbiausia, kad vaikinas būtų katalikas ir vertintų šeimą. Tai sutapo“, – atvirauja mergina.

Ji pripažįsta vis susilaukianti klausimų, kada jie nuspręs tuoktis, tačiau tam Irena A. dar jaučiasi nepasirengusi.

„Mes abu esame karjeristai ir šiuo metu siekiame užsidirbti pinigų „sočiai“ ateičiai ir būsimai šeimai, jei kada nors nuspręsime ją kurti kartu. Šiuo metu jaučiuosi laiminga“, – patikino ji.

Dirbti fabrike ar šiltnamyje neteko

Universitetą Olandijoje ji baigė per 4 metus. Išlaikę visus egzaminus studentai buvo išsiųsti atlikti praktikos. Po jos Irenai darbdaviai pasiūlė nuolatinį darbą, tad šiuo metu ji dirba vienoje įmonėje Amsterdame.

„Dirbu biure. Laimei, neteko dirbti fizinių darbų fabrikuose ar šiltnamiuose. Pirmus metus dirbau pirkimų skyriuje, o šiuo metu dirbu logistikos koordinatore ir buhalterės padejėja. Dirbu ne pagal specialybę, nes studijavau marketingą Vilniaus kolegijoje ir Olandijos universitete“, – pridūrė mergina.

Ji labai džiaugėsi ir tuo, kad visur Olandijoje galima keliauti dviračiu. Anot jos, tai pigus ir patogus būdas pasiekti bet kokią reikiamą vietą.

Palygino kainas Olandijoje ir Lietuvoje

Į Lietuvą mergina pasakoja grįžtanti retai. Dažniausiai – dėl kokių nors aptarnavimo paslaugų, šios Lietuvoje yra pigesnės.

„Jei prireikia odontologo ar mediko paslaugų, atvažiuoju į Lietuvą, kur turime puikius specialistus. Pavyzdžiui, paprastos odontologo paslaugų kainos Lietuvoje svyruoja nuo 30-70 eurų, o Olandijoje tokios pat paslaugos kainuotų nuo 80 iki 150 eurų. Šnekant apie maisto kainas, jos yra panašios abiejuose šalyse, tik aišku atlyginimas yra daug mažesnis Lietuvoje.

Kitas pavyzdys – būsto nuoma. Išsinuomoti būstą irgi yra gana brangu dideliuose miestuose, kaip Amsterdame, Utrechte ar Rotterdame. Kainos išnuomoti vienam kambariui svyruoja nuo 350 iki 700 eurų, priklausomai nuo miesto rajono. Dviejų kambarių buto nuoma svyruoja nuo 600 eurų ir gali net siekti virš tūkstančio eurų“, – kainas Lietuvoje ir Olandijoje lygino ji.

Tik būdama Olandijoje pamėgo keliones

Irena A. pasakoja labai mėgstanti ir kelionės. Ji pripažįsta, kad gyvendama Lietuvoje šio malonumo sau leisti negalėtų.

„Gyvendama Olandijoje, turėjau puikią progą aplankyti tokias šalis kaip Čekija, Prancūzija, Vokietija, Šveicarija ir Ispanija. Norėčiau pabrėžti, kad kelionėms neišleidžiu daug pinigų, nes iš Schipholio oro uosto galima nukeliaut į Europos šalis visai pigiai. Deja, net ir turėdama darbą Lietuvoje, nesugebėčiau iš savo mažojo atlyginimo tiek nukeliauti, nes lėktuvų kainos yra brangesnės ir avialinijų pasirinkimas yra labai mažas. Taip pat manyčiau, kad mūsų tautiečiai nelinkę daug ilsėtis užsienyje, populiariausios šalys yra Turkija, Bulgarija ar Egiptas. Galiu drąsiai teigti, kad kelionės praturtina protą ir mintis, suteikia energijos ir laimės“, – apie savo pomėgį pasakojo mergina.

Olandijoje ji planuoja pasilikti dar kelis metus. Vėliau ketina arba grįžti į Lietuvą, arba gyventi ten, kur nuves meilė.

„Pasidalindama šia istorija norėjau suteikti daugiau pozytivumo Lietuvos piliečiams, kurie gyvena užsienyje ar planuoja vykti greitu metu. Paskaičius daugelio emigrantų pasakojimus, atrodo, kad gyvenimas svetur padaro juos vergais, kurie niekur nepritampa, nors ir uždirba daugiau pinigų. Savo pavyzdžiu norėjau įrodyti, kad užsibrėžti atitinkama tikslą ir jo siekiant galima pasiekti tikrai nemažai“, – įsitikinusi ji.