Pavasarinis paukščių šaudymas
Pasak pavardės nenorėjusio skelbti gamtininko, jau eiliniu reiškiniu Lietuvoje tampa masinis paukščių šaudymas perėjimo vietose. Šių metų gegužės 21 dieną ornitologiniame Niedaus ežero salos draustinyje, kur įsikūrusi rudagalvių kirų kolonija, buvo aptikta daugiau nei 100 nušautų perėjusių rudagalvių kirų.
Dalis paukščių nušauta šalia greta esančios upinių žuvėdrų kolonijos, kurios apsaugai ši vieta artimiausiu metu turėtų būti paskelbta „Natura 2000“ (europinės svarbos saugomų teritorijų tinklas, skirtas visos Europos mastu retų ar nykstančių gyvūnų ir augalų rūšių bei gamtinių buveinių apsaugai) teritorija.
Anot Gamtos apsaugos departamento direktoriaus Laimučio Budrio, dar nėra tiksliai nustatyta, jog rudagalviai kirai buvo iššaudyti. Viena iš galimų versijų yra ir ta, jog tai galėjo būti ir audinės „žudikiškas išpuolis“. Tikrąją kirų žūties priežastį kol kas aiškinasi specialiai šiam įvykiui tirti sudaryta komisija.
„Jei tai darė žmonės, tai jie yra nesveiki ir tokius tik smerkti galima“, - sakė L. Budrys. Be to, įstatymų yra numatytos tūkstančiais litų skaičiuojamos piniginės baudos, tačiau, pasak gamtosaugininkų, labai sunku sugauti žmones nusikaltimo vietoje ar įrodyti nusikaltimą, jei nėra oficialių liudininkų. Pasak P. Mierausko, teisinė bazė yra pakankamai gera, tik sunku užtikrinti kontrolę.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas A. Bosas teigia apie minėtą rudagalvių kirų žūtį iš viso nieko negirdėjęs. „Nei gandrų, nei kirų šaudyti negalimą, o jeigu tai yra daroma, tai jau nelegaliai daroma arba daroma brakonieriaujant“, - teigė A. Bosas.
Tolerantiškas požiūris į brakonieriavimą
„Prisidengdami ministerijos išduotais leidimais šaudyti kormoranus, kai kurie medžiotojai šaudo visa, kas juda“, - teigė P. Mierauskas. Anot pašnekovo, kiti brakonieriauja neturėdami jokių leidimų.
Pasak P. Mierausko, „pažįstami medžiotojai pasakoja, kad kiekvieną pavasarį žuvininkystės tvenkiniuose yra šaudoma visa, kas skrenda ar bėga. Praėjusiais metais vienas verslininkas prasitarė, kad kiekvieną pavasarį pyškina žąsis Rusnės saloje“, - pasakojo pašnekovas.
Didžiausias brakonieriavimas vyksta privačiose teritorijose, kur įkurti žuvininkystės tvenkiniai. „Kažkodėl gamtos apsaugos inspektoriai tų vietų nelabai lanko, o paprasti žmonės neturi teisės patekti į privačias teritorijas“, - nuogąstavo P. Mierauskas.
Brakonieriauja ir aukšti valstybės pareigūnai, tačiau niekas nenori garsiai kalbėti. „Tai jau tampa politika. Daugelis aukščiausių valstybės pareigūnų patys yra medžiotojai, todėl kažkaip tolerantiškai žiūri į brakonieriavimą“, - sakė P. Mierauskas.
Pašnekovo manymu, jei būtų didesnis noras, tai ir didesnis dėmesys bei daugiau lėšų būtų skiriama minėto reiškinio kontrolei.
A.Bosas savo poziciją šiuo klausimu pagrindė pasakymu, kad „mes gyvename Lietuvoje ir lėšų viskam neužtenka“.
Vandalizmas kenkia tarptautiniams įsipareigojimams
Gamtosaugininkų teigimu, tai ne tik šalies biologinės įvairovės naikinimo aktas, bet ir kliūtis sėkmingai vykdyti Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus Europos Sąjungai (ES). P. Mierausko manymu, jei Aplinkos ministerija ir jos padaliniai ir toliau išdavinės leidimus kormoranų medžioklei, toks vandalizmas tęsis tol, kol kas nors ryšis pateikti oficialų skundą Europos Komisijai.
Nepanoręs būti įvardintas mokslininkas siūlo sukurti tarnybą, kuri pasirūpintų "pertekliniais" paukščiais tam tikrose teritorijose. Pavyzdžiui, kormoranais - žuvininkystės tvenkiniuose, kai kuriais varniniais paukščiais - kapinaitėse, miestuose (Vilniaus Lukiškių aikštėje). Mokslininko manymu, už "perteklinių" gyvūnų iš tam tikros teritorijos eliminavimą, turėtų susimokėti plotų savininkai.