aA
Lietuvos samariečių bendrijos Marijampolės skyriaus pirmininkė, per 2012 m. Seimo rinkimus su Lietuvos ir valstiečių žaliųjų sąjunga į parlamentą nepatekusi ir dabar jau šiai partijai nebepriklausanti Loreta Dranžilauskienė pardavinėjo labdaros organizacijai „Maisto bankas“ prekybininkų paaukotus maisto produktus. Jų nusipirkti galėjo bet kas – ir vargingai gyvenantys, ir tiesiog sutaupyti norintys marijampoliečiai.
Loreta Dranžilauskienė
Loreta Dranžilauskienė
© DELFI montažas/ Marijampole.lt nuotr.

Kai tik ši informacija tapo žinoma organizacijos „Maisto bankas“ vadovams, jie iš karto nutraukė sutartį su Samariečių bendrijos Marijampolės skyriumi, kuriam iki šiol vadovauja 52 metų L. Dranžilauskienė. Šios bendrijos valdybai ilgą laiką priklausė ir dabartinis aplinkos apsaugos ministras Kęstutis Mažeika.

Kaip skelbiama Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) puslapyje, 2012 m. į Seimą kandidatavusi L. Dranžilauskienė buvo nurodžiusi, kad yra teista.

Tuo metu skandalingą baudžiamąją bylą, kurią teigia inicijavę Seimo nariai K. Mažeika ir Dainius Gaižauskas, išnagrinėjęs teismas paskelbė, kad ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo, svetimo turto pasisavinimo ir aplaidaus buhalterijos tvarkymo atlikusi prokuratūra surinko pakankamai įrodymų, jog L. Dranžilauskienė įvykdė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas, – nuteistajai buvo skirta 6 tūkstančių eurų bauda, kurią į valstybės biudžetą nurodyta sumokėti per trejus metus. Be to, teismas iš nuteistosios šešiems žmonėms priteisė beveik 2,8 tūkst. Eur, kuriuos šie buvo sumokėję už gautus maisto produktus, nors iš tikrųjų juos turėjo gauti nemokamai.

Nors ikiteisminį tyrimą atlikusiems pareigūnams Samariečių bendrijos Marijampolės skyriaus pirmininkė nurodė, kad nuoširdžiai gailisi dėl savo įvykdytų nusikaltimų, tačiau bendraudama su Delfi ji pareiškė, jog nesijaučia padariusi jokio nusikaltimo.

„Aš, pavyzdžiui, irgi galiu bet ką paliudyti, – jūs rašykite, ką norite, jeigu nesąmones parašysite, aš jus į teismą paduosiu“, – piktinosi L. Dranžilauskienė. Ji taip pat pažymėjo, kad už maisto davinius vargingai gyvenančių žmonių mokami pinigai esą buvo auka, tačiau paklausus, kodėl aukos nusėsdavo ne labdaros organizacijos, o jos asmeninėje kišenėje, moteris ėmė neigti net tai, ką buvo prisipažinusi pareigūnams.

„Kodėl nerašote apie tai, kaip mes žmonėms padėjome ir kiek padedame?“ – į klausimus apie teisme išnagrinėtą bylą atsikirto L. Dranžilauskienė. Ir pridūrė: „Jūs turbūt neturite kuo užsiimti“.

Tuo metu teismo dokumentuose konstatuota, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. balandžio 8 d., veikdama pagal pasirašytą sutartį su Labdaros ir paramos fondu „Maisto bankas“, kurioje numatyta, kad paramos teikėjo perduoti produktai labdaros gavėjams būtų dalinami tik neatlygintinai, L. Dranžilauskienė, turėdama tikslą apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, tyčia užvaldyti pinigines lėšas iš socialiai remtinų asmenų, piktnaudžiaudama įgytu socialiai remtinų asmenų pasitikėjimu, sudarydama patikimos vadovės įvaizdį, socialiai remtiniems asmenis – paramos gavėjams pateikdama objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją, kad už gautą paramą – maisto produktais, reikalinga „aukoti“ pinigines lėšas samariečių bendrijai, užvaldė įvairias pinigų sumas iš socialiai remtinų asmenų.

Pinigus, anot teismo, L. Dranžilauskienei mokėjo mažiausiai šeši vargingai gyvenantys žmonės. Jie iš viso sumokėjo ne mažiau kaip 2 791 Eur.

Dar ne mažiau kaip 4 140 Eur sumą L. Dranžilauskienė už maisto produktus gavo iš asmenų, kuriems parama nepriklausė.

Per apklausą L. Dranžilauskienė visiškai pripažino įvykdžiusi jai inkriminuotas veikas. Ji pasakojo, kad nuo 2013 metų įsteigė bendriją ir yra šios bendrijos pirmininkė ir steigėja.

„Bendrija yra labdaros organizacija, turinti paramos gavėjo ir tiekėjo statusą, ji yra sudariusi sutartis su „Maisto banku“ dėl maisto produktų paėmimo iš parduotuvių ir dalijimo paramos gavėjams, – pasakojo L. Dranžilauskienė. – Maisto produktus, gautus iš parduotuvių, dalindavome paramos gavėjams nemokamai, tačiau, pablogėjus materialiniai padėčiai, kadangi viena turiu išlaikyti dukrą, esu našlė, bendrijoje gaunu tik 50 eurų atlyginimą, daugiau jokių pragyvenimo pajamų negaunu, todėl esant sunkiai materialinei padėčiai sugalvojau, kad už gautus maisto produktus iš parduotuvių galėčiau imti pinigus – parduoti maisto produktus. Žmonėms, kurie pirkdavo maisto produktus, pasakydavau, kad tai yra auka. Maisto produktus parduodavau ir asmenims, kuriems priklauso parama, ir asmenims, kuriems nepriklauso parama.“

Nutylėtas skandalas: į Seimą nepatekusi samarietė slapta pardavinėjo „Maisto banko“ davinius
© DELFI / Domantas Pipas

Moteris prisipažino, kad maisto produktus pradėjo pardavinėti nuo 2018 m. sausio, per savaitę esą iš jų gaudavo ne mažiau kaip 30 Eur, o per visą laiką už juos galėjo gauti ne mažiau kaip 1,5 tūkst. Eur.

„Maisto produktų kainos priklausė nuo kiekio – „Maximos“ didesnis maišelis kainuodavo ne mažiau kaip 4 Eur, dėžė, kurios dydis 80x60 cm, kainuodavo ne mažiau kaip 20 Eur, – sakė atsakomybėn patraukta marijampolietė. – Būdavo parduodami tie produktai, kuriuos tą dieną parsiveždavau iš parduotuvių – dešra, žalia mėsa, paukštiena, saldumynai, sūris, daržovės ir pan. Be to, būdavo ir higienos prekių. Asmuo, atėjęs nusipirkti maisto produktų, pinigus paduodavo savanorei, o ji gautus pinigus paduodavo man asameniškai arba palikdavo mano darbo kabinete ant stalo.“

Moteris prisipažino, kad kartais pati paskambindavo kai kuriems pirkėjams ir pasakydavo, jog gali atvažiuoti, nes iš parduotuvių yra parvežti maisto produktai.

„Niekur nefiksavau ir niekur nerašiau, kiek gaudavau per savaitę pinigų už parduotus maisto produktus, – sakė L. Dranžilauskienė. – Pardavinėjau dėl sunkios materialinės padėties, gautus pinigus panaudodavau savo reikmėms, tačiau noriu pasakyti, kad esu padariusi ir daug labai gerų darbų, padėjusi daugeliui žmonių ir šeimų. Dėl šio savo poelgio labai nuoširdžiai gailiuosi.“

Kai L. Dranžilauskienės namuose pareigūnai atlikto kratą, buvo rastas didelis kiekis maisto produktų, tačiau moteris tikino, kad maistas yra asmeninis, jį ji pirko parduotuvėse. Be to, kratos metu buvo rasti samariečių bendrijos pirmininkės užrašai, kuriuose buvo nurodyta, koks žmogus ir kiek yra skolingas už gautą maistą.

„Kai asmenys pirkdavo maisto produktus į skolą – savo darbo knygose pasižymėdavau, koks asmuo kiek yra skolingas“, – sakė ji.

Nors L. Dranžilauskienė tyrėjams nurodė, kad vargingai gyvenantiems žmonėms gautais maisto produktais pradėjo prekiauti tik 2018 m. sausį, samariečių bendrijoje savanoriavę marijampoliečiai teigė ką kitą – esą ši neteisėta veikla buvo vykdoma metų metus.

Nuo 2015 m. balandžio savanoriauti pradėjusi savanorė pareigūnams prisipažino, kad „atėję nepasiturintys asmenys už gautus maisto produktus sumokėdavo 2 Eur“.

„Jeigu nepasiturintis asmuo norėdavo gauti daugiau maisto produktų, turėdavo mokėti daugiau, – teigė ji. – Tikslus mokestis už dalinamą maistą nebuvo nustatytas, asmenys mokėdavo nuo dviejų eurų. Buvo mokama ir 5, ir 10 Eur.“

Pasak liudytojos, bendrijoje vargingai gyvenantys žmonės buvo maitinami sriuba, o kai jie išeidavo, L. Dranžilauskienė telefonu paskambindavo asmenims ateiti pasiimti maisto produktų.

„Kai jie atvykdavo pasiimti maisto produktų, aš turėdavau paklausti, už kiek pinigų nori gauti maisto produktų, – toks buvo pirmininkės L. Dranžilauskienės nurodymas, – sakė savanorė. – Ji sakydavo, kad už gautus maisto produktus asmenys turi sumokėti pinigus, sakydavo, kad tai yra auka, tačiau kokia auka ir kam ji skirta, pirmininkė nepasakė.“

Pasak jos, už 2 Eur žmogus gaudavo makaronų pakelį, arbatos, grietinės, daržovių: „Tai yra tos prekės, kurias parsiveždavome iš prekybos centrų „IKI“. Jeigu asmuo mokėdavo daugiau pinigų – 5, 8 ir net 10 Eur, gaudavo geresnius produktus – dešrelių, jogurto, sūrio ir pan.“

Savanorė apklausos metu prisiminė, kad kartais L. Dranžilauskienė piktindavosi, kad „asmenys per mažai moka už dalinamus maisto produktus, kad galėtų ir daugiau sumokėti pinigų.“

„Maistas būdavo dalinamas kiekvieną dieną, per dieną būdavo surenkama maždaug nuo 27 iki 30 eurų, šią paramą asmenys turi gauti nemokamai, kadangi tai yra parama asmenims, kurių pajamos yra mažos“, – sakė ji.

Nutylėtas skandalas: į Seimą nepatekusi samarietė slapta pardavinėjo „Maisto banko“ davinius
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Savanoriavusi moteris prisipažino, kad už darbą taip pat gaudavo maisto produktų, tačiau kartais turėdavo taip pat mokėti pinigus, be to, maisto nupirkdavo ir kaimynams.

„Maisto produktus per visą darbo laikotarpį pirkdavau kiekvieną dieną, kadangi L. Dranžilauskienė vis liepdavo pirkti ir dar siūlyti kitiems žmonėms, kad tik daugiau maisto produktų būtų nupirkta“, – savanorė paskaičiavo, kad per trejus metus, kai ji savanoriavo, L. Dranžilauskienei už maisto produktus galėjo sumokėti ne mažiau kaip 4 tūkst. Eur.

Panašiai kalbėjo ir kita savanorė, kuri taip pat prisipažino, kad maisto produktai nepasiturintiems asmenims buvo duodami ir „į skolą“.

„Yra pastovūs asmenys, kurie ima maisto produktus „į skolą“, o kai gauna pensijas, grąžina pinigus“, – sakė ji.

„Manau, kad pirmininkė užsiėmė sukčiavimu, jos poelgis yra labai blogas, netoleruotinas, juk ji dirba samariečių bendrijoje, labdaros organizacijoje, kuri turi padėti žmonėms, o ji taip netinkamai elgėsi, – sakė sriubą vargšams bendrijos patalpose pilsčiusi moteris, kuri produktų pardavė už maždaug tūkstantį eurų.

Pareigūnai apklausė daugybę asmenų, kurie bendrijoje pirkdavo maisto produktus – kaip labdara ji dažniausiai būdavo gaunama iš prekybos tinklų „IKI“ ir „Lidl“. Kai kurie liudytojai prisipažino, kad Marijampolėje jau ilgą laiką sklandė kalbos, kad samariečių bendrijoje yra prekiaujama labdara.

Kad buvo pardavinėjamas maistas, pripažino ir L. Dranžilauskienės dukra.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(223 žmonės įvertino)
4.5202

Top naujienos

Gydymo įstaigoje – darbas baudžiavos sąlygomis: per mėnesį uždirba vos 195 eurus (24)

Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centre (PSPC) – neeilinė situacija, primenanti...

„Bloomberg“: Putino planas žlugo, susitikimas su Lukašenka neišgelbėjo (93)

Vladimiro Putino netikėtas Rusijos vyriausybės atsistatydinimo inicijavimas ir konstitucinių...

Po ilgos tylos Grybauskaitė prakalbo apie santykius su komanda bei ką būtų dariusi su Narkevičiumi (273)

10 metų Lietuvai vadovavusi kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė susitikime su Knygų...

Liga, dėl kurios draugai ir kolegos gali virsti priešais: tokį sergančiojo elgesį sunku pakęsti net ir artimiesiems (2)

Vagystė dažnam asocijuojasi su neigiamais jausmais ne tik dėl to, kad tai – nusikaltimas....

Internautus papiktino „TV pagalbos“ vedėjų elgesys ir žodžiai: gynė smurtavusį vyrą? (14)

Socialines problemas apžvelgiančioje laidoje „TV pagalba“ neseniai buvo rengiama laida apie nuo...

Iš parduotuvės išėjęs vyras rado savo automobilį nublokštą į gatvės vidurį, netoliese – sumaitotas BMW (38)

Šeštadienio vakarą, apie 18.30 val., Vilniaus pakraštyje, Grigaičiuose , Pergalės g.,...

Vienas gėrimas – 60 skirtingų ligų ir sutrikimų: pasitikrinkite, ar negresia didelė problema

Dažnas piktnaudžiavimas alkoholiu kenkia sveikatai. Alkoholis gali paveikti visas organizmo...

Palangoje esančios ligoninės vairuotojo elgesys sukėlė pasipiktinimą: skundėsi, kad žmones po operacijos vežė lyg malkas (1)

Vieno Palangos reabilitacijos ligoninės (PRL) vairuotojo darbo stilius stulbina pacientus. Ar PRL...

Svarbiausi darbdaviai Lietuvoje – ne tie, apie kuriuos pagalvojote: jiems užsidarius nukentėtų visas rajonas

Jei šie juridiniai subjektai užsidarytų ar bent gerokai sumažintų samdomų darbuotojų, kentėtų...

Gydytoja išaiškino, kodėl lietuviams netinka sveikiausia Viduržemio jūros regiono dieta (6)

Šeštadienį „Alfas“ Live laidoje jos vedėjas Alfas Ivanauskas su laidos viešnia –...

|Maža didelių žinių kaina