Iki Vėlinių Marijampolės kapinėse aštuoni pataisos namų nuteistieji, kuriems suteikta teisė dirbti be sargybos, grėbs lapus, genės krūmus ir medžius.
„Iš širdies stengiamės, dirbam, tvarkomės, stengiamės padaryt kaip dėl savęs. O ne taip, kad padaryti ,o rytoj perdaryti. Stengiamės, kaip savo kapam“, – sako vienas kapinių tvarkytojas.
„Aš savo žinau, kur palaidota nuo aštuoniolikto amžiaus. Buvo kaimo kapinaitės, iš tų vietų, kur kilę mano tėvai. Ir galiu atsekti protėvių laidojimo tą dalį“, – antrina kitas nuteistasis.
Kapinių teritorija užima beveik dvidešimt penkis hektarus. Be pagalbininkų sugrėbti ir išvežti lapus, anot kapinių vedėjos sunku, trūksta darbuotojų.
„Yra du žmonės, kurie dirba po pusę etato, tai mums praktiškai neįmanoma [susitvarkyti]“, – sako Marijampolės kapinių vedėja Nijolė Bražinskienė.
Iš daugiau nei tūkstančio dviejų šimtų nuteistųjų, šiuo metu dirbti leidžiama vos keturiems šimtams, tad pasak direktoriaus, reikėtų kuo greičiau tobulinti apsaugos sistemą, kad galima būtų įdarbinti ir kitus norinčiuosius.