Nutarė atverti ežero pakrantę
Be kita ko, sostinės savivaldybė jau pradėjo teisines procedūras, kad Gulbinų kvartalo sklype būtų įregistruotas servitutas, leisiantis žmonėms einant per sklypą patogiai pasiekti ežerą.
Trečiadienį DELFI TV laidoje „Delfi interviu“ jos vedėja portalo Delfi vyr. redaktorė Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė Vilniaus merui V. Benkunskui priminė jo pažadą visuomenei atverti Gulbino ežero pakrantę.
„Šią vasarą susiaktyvinusi, bet ne nauja tema. Delfi padarė eksperimentą ir aprašė, kas vyksta Gulbino ežero pakrantėje, kur įsikūrę vieni turtingiausi Lietuvos žmonės. Pora kartų vyko mūsų komanda, vieną kartą su Skirmantu Malinausku, pasižiūrėti, kaip miestiečiai ir miesto svečiai gali praeiti per valstybinį mišką. Pirmą kartą sekėsi visai prastai. Antrą kartą šiek tiek geriau. Vartelių buvo daugiau ir jie buvo atrakinti, patekti buvo galima. Tačiau iš principo problemos yra neišnykusios, nes pakrantė nėra lengvai pasiekiama. Poilsiautojai ten negali atvykti. Ir jūs esate žadėjęs, kad vasarą atversite Gulbino ežero pakrantę visuomenei. Kada ir kaip tai bus padaryta?“ - Vilniaus mero paklausė R. Lukaitytė-Vnarauskienė.
Atsakydamas į klausimą, V. Benkunskas teigė, kad savivaldybė darbams jau pasiruošė, tik liko paskutinis Valstybinės miškų tarnybos suderinimas.
„Tiesą sakant, mes esame pasiruošę. Darbai jau galėtų startuoti rugpjūčio 1 d. Savivaldybės įmonė „Grinda“ daugiau nei 1 km pakrantės ruože yra identifikavusi, kokius darbus reikia padaryti. Ta pakrantė yra labai įvairi, aukštingumas skiriasi, yra pelkėtų vietų. Reikia padaryti medinius takelius. Visi darbai yra jau suprojektuoti, paruošti. Tiesą sakant, mes dabar turime diskusiją su kitomis valstybinėmis institucijomis dėl visų suderinimų. Su Nacionaline žemės tarnyba susiderinom, žemės valdytojo toks sutikimas yra duotas. Liko išsiaiškinti su valstybine miškų tarnyba, kuri šiuo atveju turi tarti savo žodį. Tai čia dar yra niuansų, aš negaliu pasakyti, kad viskas yra išspręsta. Tačiau mes turėjome kelis susitikimus. Yra patvirtinta, kad tie planai, kuriuos savivaldybė yra pasiruošusi, nereikalauja kažkokio ypatingo projektavimo.
Pirmiausia bus sutvarkyta pakrantė, bus sutvarkyti visi šabakštynai, išpjauti menkaverčiai krūmai ir tiesiog sutvarkytas takelis, kad visu perimetru būtų galima praeiti. Kad būtų galima praeiti per visą ežero pakrantę. Vienoje vietoje, kur dabar yra neformalus pliažiukas, bus papilta smėlio, pastatytos šiukšliadėžės, įrengti suoliukai, kad žmonės galėtų elementariai prie ežero pakrantės ateiti ir praleisti laiką. Čia minimali intervencija, bet šiuo atveju savivaldybė nėra savarankiška, nes yra kitos institucijos, kurios šitą teritoriją taip pat prižiūri“, - teigė V. Benkunskas.
Visą laidą galite peržiūrėti čia.
Kaip Delfi informavo Vilniaus miesto savivaldybė, dėl to nebus kertami medžiai. Apsiribojama tik taką užgriuvusių virtuolių ir menkaverčių krūmų pašalinimu. Ten, kur praėjimas sudėtingiausias, be jokio betonavimo būtų įrengiami mediniai takeliai. Poilsio aikštelėje taip pat būtų papilta ir smėlio.
Verkių regioninio parko direkcija ir Nacionalinė žemės tarnyba šiems darbams pritarė. Tuo metu Valstybinės miškų tarnybos atstovai, kaip nurodė Delfi šaltiniai, savo poziciją netikėtai pakeitė.
Liepos 10 d. dėl Didžiųjų Gulbinų gatvės teritorijos Vilniaus miesto savivaldybėje vyko pasitarimas. Jame dalyvavo savivaldybės, Aplinkos ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų vadovai.
Susitikime aptarti du klausimai: ežero pakrantės sutvarkymas ir papildomas naujo servituto įregistravimas.
Tarnyba persigalvojo?
Kaip teigė pasitarime dalyvavę Delfi šaltiniai, savivaldybė atveriant pakrantę ketina prakirsti krūmus, sutvarkyti taką palei sklypo Didžiųjų Gulbinų g. 25 tvorą iki ežero, įrengti medinius laiptus pakrantės link, kur yra poreikis. Taip pat planuojama sutvarkyti poilsio aikštelę, įrengti pėsčiųjų taką palei ežerą. Anot savivaldybės, visa tai miestiečiams leistų pasiekti pakrantę ir ja praeiti.
Nacionalinė žemės tarnyba Delfi patvirtino, kad leidimą jau yra išdavusi. Taip pat leidimą išdavė ir Verkių regioninio parko direkcija. Tuo metu VĮ Valstybinių miškų urėdija atstovai pasitarime savivaldybėje teigė, kad šios teritorijos neadministruoja ir į juos leidimo kreiptis nereikia.
Delfi susipažino su pasitarimo protokolu, kuriame pateikiama ir Valstybinės miškų tarnybos pozicija.
„Valstybinės miškų tarnybos atstovas teigė, kad kadangi numatomi darbai nėra dideli ir intervenciniai, rengti atskiro projekto nereikia. Suderinimui yra reikalingas tik išsamus aprašymas, kokius darbus planuoja atlikti savivaldybė šioje teritorijoje. Apie tai paprašyta savivaldybės informuoti Valstybinę miškų tarnybą elektroniniu paštu“, - rašoma protokole, kurį matė Delfi.
Galiausiai, kaip pasitarime ir buvo sutarta, Vilniaus miesto savivaldybė atsiuntė darbų planą. Ir tada pasitarime dalyvavęs Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus pavaduotojas A. Kasperavičius, Delfi šaltinių duomenimis, jau pakeitė poziciją.
Atsakydamas į savivaldybės raštą, jis išdėstė jau kitą nuomonę, nei ta, kurios laikėsi pasitarime.
A. Kasperavičius savo atsakyme savivaldybei pateikė nuomonę, kad darbai turėtų būti atlikti pagal miškotvarkos projektus, kurių rengimas užimtų labai daug laiko. Jis laiške dėstė, kad vienu atveju reikėtų rengti urėdijos vidinės miškotvarkos projekto keitimą. Kitu atveju, anot jo, reikėtų parengti naują miškotvarkos projektą.
Tarnybos persigalvojimą savivaldybė vadina keistu
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas Delfi pripažino, kad toks staigus A. Kasperavičiaus nuomonės pasikeitimas savivaldybę nustebino.
„Susitikimo metu šešių institucijų aukšto lygmens vadovai sutarė, kad savivaldybės planas sutvarkyti ežero pakrantę, jog miestiečiai patogiai pasiektų ir praeitų pakrante, yra tinkamas ir tam papildomų institucinių leidimų nereikia. Savivaldybė ir toliau laikosi nuomonės, kad nėra reikalavimo tokį projektą turėti. Savivaldybės vertinimu, situacija dėl pasikeitusios VMT pozicijos yra keista“, - teigė G. Grubinskas.
Jis dėstė, kad Valstybinės miškų tarnybos atstovai susitikime laikėsi kitokios nuomonės nei ta, kurią išdėstė savo atsakyme savivaldybei.
Tačiau, anot jo, nusiuntus darbų planą, savivaldybė jau gavo kitokį atsakymą: „Valstybinė miškų tarnyba nurodė, kad teritoriją savivaldybė gali sutvarkyti parengusi miškotvarkos projektą. Parengtam rekreacinio sutvarkymo vidinės miškotvarkos projektui ir tikslinimui reikės viešo apsvarstymo. Taip pat reikės jį suderinti su Saugomų teritorijų direkcija, gauti Nacionalinės žemės tarnybos ir Valstybinių miškų urėdijos pritarimus. Savivaldybės skaičiavimais, geriausių atveju visus darbus atlikti įmanoma per maždaug metus.“
Aukšto rango valdininkas esą buvo ne taip suprastas
Tuo metu Valstybinės miškų tarnybos atstovas Ūdrys Staselka Delfi teigė, kad direktoriaus pavaduotojas A. Kasperavičius susitikime buvo ne taip suprastas. Ir esą savo nuomonės nepakeitė.
„Akivaizdu, kad direktoriaus pavaduotojo A. Kasperavičiaus išsakyta pozicija susitikimo savivaldybėje metu (2023-07-10) buvo suprasta kitaip, nei ji buvo pristatyta. Norint paaiškinti situaciją, svarbu pabrėžti, kad kvietime į šį susitikimą nebuvo pateikta jokia išankstinė medžiaga apie savivaldybės ketinamus atlikti konkrečias teritorijos tvarkymo priemones, nebuvo iš anksto prašoma susipažinti su savivaldybės pasiūlymais ir susitikimo metu turėti konkrečius įstaigų sprendimus (savivaldybės atstovo kvietimo tekstas: „Kviečiu į susitikimą aptarti situaciją Gulbinų kvartale, Didžiųjų Gulbinų g. 25, ir jo aplinkoje. Susitikimo metu būtų galima apsikeisti matymais dėl galimų tolimesnių sprendimų. Į susitikimą kviečiu įstaigų vadovus ir Seimo Aplinkos komiteto pirmininkę, taip pat kartu ateiti galėtų temai aktualūs atstovaujamų institucijų specialistai“).
Paties susitikimo metu savivaldybės atstovai trumpai pristatė aplinkinės teritorijos (palei ežerą) sutvarkymo gaires (t. y. sutvarkyti taką, esamą poilsio aikštelę, įrengti suolus, pėsčiųjų taką, išretinti krūmus). Jie informavo, kad jiems neprieštarauja Valstybinių miškų urėdijos, Nacionalinės žemės tarnybos, saugomos teritorijos direkcijos atstovai (tai patvirtinančių rašytinių dokumentų nebuvo pateikta).
Norint pasiūlyti teisingą numatomų priemonių įgyvendinimo schemą, pateiktos informacijos nepakako ir buvo neaišku, kaip bus atliekami vieni ar kiti darbai (kaip, pavyzdžiai, buvo pateikti žemės kasimo, laiptų įrengimo, betonavimo ar panašūs darbai). Dėl to A. Kasperavičius paprašė savivaldybės atstovų pateikti numatomas priemones ne bendrais bruožais, bet įvardinant konkrečiai, atsiunčiant elektroniniu paštu informaciją Valstybinei miškų tarnybai susipažinti. Buvo nurodyta, kad tarnyba susipažins su numatomų priemonių sudėtimi ir pateiks atsakymą dėl jų įgyvendinimo galimybių. Tokį numatomų priemonių sąrašą Valstybinė miškų tarnyba gavo el. paštu (2023-07-11) ir, susipažinusi su juo, kitą dieną (2023-07-12) pateikė Valstybinės miškų tarnybos nuomonę dėl savivaldybės paklausime detalizuotų priemonių įgyvendinimo.
Savivaldybės 2023-07-11 atsiųsto el. laiško tekste, be kita ko, buvo nurodoma: „Kaip vakar kalbėjome, laukiame Jūsų sutikimo atlikti minimus darbus. Ačiū už bendradarbiavimą, laukiame Jūsų atsakymo“. Šis sakinys patvirtina, kad susitikimo pas merą metu (2023-07-10) koks nors sutikimas darbams vykdyti nebuvo duotas, o jo buvo laukiama iš Valstybinės miškų tarnybos pusės vėliau“, - teigė Ū. Staselka.
Taip pat jis dėstė, kad ši pozicija gali būti laikoma rekomendacinio pobūdžio nuomone, kuria savivaldybė gali ir nesivadovauti, nes Valstybinė miškų tarnyba nenustato reikalavimų, kada konkrečiai teritorijai reikalingas ar nereikalingas rengti vidinės miškotvarkos ar kitoks projektas. Todėl, jo teigimu, savivaldybė pati turėtų priimti galutinį sprendimą.
„Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybinės miškų tarnybos nuomonė nagrinėjamu klausimu suformuota ne vienašališkai A. Kasperavičiaus, bet išdiskutuojant numatomų priemonių įrengimo galimybes su vidinės miškotvarkos projektus tvirtinančiais ir leidimus išduodančiais Valstybinės miškų tarnybos specialistais. Taip pat susipažinta su nagrinėjamam objektui (jo daliai) patvirtintu miškotvarkos (įskaitant rekreacinį sutvarkymą) projektu, kitais dokumentais. Tik turint visą informaciją apie teritorijos, kurioje numatomas takas, valdytojus/naudotojus, galiojančius miškotvarkos projektus, savivaldybės numatomų priemonių sudėtį ir pan., buvo pasiūlyti, tarnybos nuomone, reikalingi atlikti veiksmai.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Valstybinė miškų tarnyba nenustato reikalavimų, kada konkrečiai teritorijai reikalingas ar nereikalingas rengti vidinės miškotvarkos ar kitoks (pvz., rekreacinio sutvarkymo) projektas. Valstybinė miškų tarnyba vadovaujasi bendromis vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklėmis (tvirtina aplinkos ministras) ir teisės aktais, nustatančiais ūkinės veiklos vykdymą miške. Valstybinė miškų tarnyba teikia savo nuomonę, siūlo galimą veikimo schemą, kuri, tarnybos vertinimu, yra racionali ir teisinga.
Jo teigimu, savivaldybei nereikia Valstybinės miškų tarnybos pritarimo norint visuomenei atverti ežero pakrantę: „Atkreiptinas dėmesys, kad teisine prasme Valstybinės miškų tarnybos pritarimas savivaldybės sprendimui atverti ežero pakrantės lankymą visuomenei nekertant nė vieno medžio nėra reikalingas. Valstybinė miškų tarnyba konkrečiu atveju konsultuoja miško valdytojus/naudotojus dėl jų veiklos galimybių, tvirtina vidinės miškotvarkos projektus, išduoda leidimus kirsti mišką, jei gauna tokius prašymus, o teikiami dokumentai atitinka teisės aktų reikalavimus. Veiklos būdus (pagal teisės aktų reikalavimus) renkasi valdytojas ar savininkas.“
Delfi primena, kad Valstybinė miškų tarnyba kartą jau yra priėmusi Gulbinų kvartalo valdytojams palankų sprendimą, kai iš jiems išnuomoto sklypo dokumentų buvo panaikintas miškas. Tokiu atveju kvartalo savininkams dingo prievolė visuomenės lankymui atveri tvora užtvertą mišką. Mat pagal Miškų įstatymą miškas turi būti prieinamas visuomenei.
Tačiau tik kilus ažiotažui Valstybinė miškų tarnyba į dokumentus mišką sugrąžino vėl. Ir dabar visuomenė šiuo mišku gali naudotis.
Delfi šaltinių teigimu, Gulbinų kvartalo valdytojai jau kreipėsi į savivaldybę su raštu prašydami nurodyti, ką savivaldybė sumanė ežero pakrantėje.
A. Gedvilienė: esu labai nustebusi
Susitikime savivaldybėje dalyvavusi Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė Delfi teigė esanti labai nustebusi staiga pasikeitusia Valstybinės miškų tarnybos pozicija.
Jos teigimu, planuojami darbai reikalingi, kad visuomenė galėtų naudotis ežero pakrante: „Kalbant apie pakrantės tvarkymą, savivaldybės atstovai pristatė planuojamus tvarkymo darbus – miško takeliai, vietomis mediniai, kad žmonėms būtų patogu praeiti, virtuolių sutvarkymas, krūmynų apgenėjimas ir poilsiui skirtos vietos sutvarkymas. Buvom patikinti, kad neplanuojama nukirsti nei vieno sveiko medžio. Jau susitikimo metu sutarėm, kad visos institucijos situaciją matom taip pat, kad planuojami darbai yra nesudėtingi, bet kartu labai pakeisiantys pačią vietovę. Sutarėm, kad darbus reikia atlikti neatidėliojant, taip pat kad nebus jokių biurokratinių atsirašinėjimų ir stumdymųsi tarp skirtingų institucijų“, - dėstė A. Gedvilienė.
Galiausiai ji teigė, kad dėl pasikeitusios Valstybinės miškų tarnybos pozicijos darbų pradžia gali labai užsitęsti. Todėl ji stebėjosi, kodėl Valstybinė miškų tarnyba ėmė ir pakeitė savo poziciją.
„Susitikimo metu buvom patikinti, kad savivaldybės pristatytiems ir planuojamiems darbams atlikti jokių projektų nereikia, tuo labiau, kad visi supranta, kad pareikalavus projekto, darbai nusikeltų ilgiems mėnesiams ar net metams. Negaliu suprasti, kas atsitiko, kad netrukus po susitikimo pasikeitė Valstybinės miškų tarnybos pozicija – miškotvarkinis projektas reikalingas. Pasikartosiu, tai reiškia mėnesius ar net metus tam, kad būtų atlikti paprasčiausi teritorijos tvarkymo darbai, esamos situacijos pagerinimo, neatliekant jokių sveikų medžių kirtimų ir nežalojant miško paklotės. Negana to, įvairių minčių kelia ir pasikeitusi institucijos pozicija. Situaciją neabejotinai reikės dar kartą aptarti ir aiškintis, kas taip staiga pasikeitė“, - teigė A. Gedvilienė.
Suplanuota registruoti naują servitutą
Susitikime buvo nutarta Vilniaus miesto savivaldybei pradėti žemės sklypo Didžiųjų Gulbinų g. 25 ir greta esančios valstybinės žemės detaliojo plano koregavimo procedūras, suplanuojant servitutus, reikalingus prieiti prie sklypo ribose esančių miško plotų ir ežero pakrantės bei pakoreguojant suprojektuoto ežero pakrantėje miškų ūkio paskirties sklypo ribas taip, kad jos nepersidengtų su privačių sklypų ribomis.
Savivaldybės atstovas G. Grubinskas teigė, kad dokumentai jau pradėti rengti. „Susitikime buvo svarstytas ir papildomo servituto nustatymo klausimas. Sutarta, kad servitutas turi būti nustatytas administraciniu aktu ir būtina koreguoti detalųjį planą. Procesas, kai koreguojamas detalusis planas, gali užtrukti daugiau nei kelis mėnesius.
Vilniaus miesto savivaldybė liepos 12 dieną pradėjo žemės sklypo Didžiųjų Gulbinų g. 25 ir greta esančios valstybinės žemės detaliojo plano koregavimo procedūras, suplanuojant servitutą“, - teigė G. Grubinskas.
