„Jūs esate mūsų draugai. Jūs esate išties svarbūs mūsų draugai. (…) Miela auditorija, tai, kad šiandien asmeniškai atvyko Ukrainos tvirti ir ištikimi draugai, (…) tai yra nepaprastai svarbu mums šiandien. Jie atvyko palaikyti Ukrainą šiuo nelengvu metu“, – sakė V. Zelenskis.
Ukrainos valstybės vadovas savo pasisakyme ištarė daug padėkos žodžių Lietuvai ir Lenkijai.
„Vertiname Lenkijos ir Lietuvos pastangų pastangas stiprinant mūsų šalies gynybinius pajėgumus, teikiant ginklus, (…) ir paramą ir pagalbą, kuri pasklido po Ukrainą“, – teigė V. Zelenskis.
Pasak Ukrainos prezidento, jiems yra labai svarbu, kad Lietuvos ir Lenkijos diplomatai ir toliau tęsia diplomatinę misiją.
„Tai yra labai svarbus ženklas pilietinei visuomenei. Vertinu Varšuvos ir Vilniaus atkirčiui pripažinti Donbaso ir Luhansko respublikas, ir tokiu būdu įvesti Rusijos kariuomenę kuri nėra Rusija“, – kalbėjo V. Zelenskis, pabrėžęs, kad tokius Rusijos veiksmus vertina kaip jų teritorinio vientisumo pažeidimą.
Pasak Ukrainos prezidento, tai buvo slepiama už separatistinių uniformų. Jis pažymėjo, kad ir toliau nesilaikoma Minskų susitarimų.
„Bandymai įtvirtinti Rusijos agresiją aktyviai tęsiasi. Atsakas Rusijos veiksmams buvo greitas ir tvirtas. Vakar ir užvakar buvo paskelbtos sankcijos prieš Rusijos Federaciją. (…) Mes ir toliau tikimės, kad bus įvestos papildomos sankcijos“, – sakė V. Zelenskis.
Pasak Ukrainos valstybės vadovo, nepaprastai svarbu, kad Vokietija sustabdė „Nord stream 2“ sertifikavimą.
„Labai svarbu visiškai sustabdyti šitą projektą, kuris naudojamas kaip ginklas prieš Ukrainą ir visą Europą“, – teigė V. Zelenskis.
Pasak Ukrainos prezidento, Europos saugumo ateitis sprendžiama būtent čia dabar Ukrainoje.
„Mes turime koordinuoti pastangas, kaip kovosime su Rusija, ir sieksime deeskaluoti situaciją“, – sakė V. Zelenskis.
Jis pažymėjo, kad jiems yra svarbus Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos stebėsenos misijos veiklos užtikrinimas.
„Taip pat vertiname paramą Ukrainos europietiškams ir transatlantiniams siekiams. Jūsų šalys pirmosios pripažino Ukrainos europinę perspektyvą ir tą palaikė. (...) Kitos ES šalys galėtų pasekti jūsų pavyzdžiu. Šiandien matėme svarbų signalą Ukrainos visuomenei siekiant ją suvienyti“, – sakė V. Zelenskis.
Duda: esame ties labai plona linija
Lenkijos prezidentas A. Duda kalbėjo, kad jis ir G. Nausėda atvyko į Ukrainą dėl to, kad jie yra šios šalies draugai.
„Atvyko palaikyti šalį, kuri susiduria su didžiule krize, kuriai kyla didžiulė Rusijos agresijos grėsmė. Čia atvykome kartu kaip Liublino trejeto šalių lyderiai“, – sakė A. Duda, pabrėždamas, kad susitikimai kitais formatais yra reguliarūs, ir kad apskritai tarptautinėje politikoje laikomasi principo, kad niekas, kas susiję su jais, negali vykti be jų.
Pasak Lenkijos prezidento, šis susitikimas yra jų paramos Ukrainai palaikymo ženklas.
„Tačiau mums taip pat tai yra svarbus ženklas, kad mes, trijų šalių prezidentai, kaimyninių Rusijos šalių prezidentai, stovime čia, prieš jus. Rusijos, kuri kelia realią grėsmę Ukrainai šiandieną. Tai yra mūsų šalių kaimynė. Tačiau tai yra ir kaimynė, į kurią mes kreipiamės prašydami taikos.
Kaip Lenkijos prezidentas, žinau ir net neabejoju, kad Rusijos Federacijos piliečiai nori gyventi taikiai, nori kurti savo ateitį, nori būti vertinai kaip geri ir atviri žmonės, kaip pasaulio piliečiai“, – kalbėjo A. Duda.
Pasak Lenkijos prezidento, per pokalbį buvo daugiausiai aptarti saugumo klausimai.
„Rusijos veiksmai regione kelia didžiulį nerimą. Esame susirūpinę dėl kiekvieno būsimo prezidento V. Putino žingsnio. Atidžiai stebime situaciją. Tai yra grėsmė ne tik Ukrainai, bet ir visam regionui, rytiniam NATO flangui ir ES sienai“, – konstatavo A. Duda.
Pasak jo, įvairiais formatais situacija aptariama beveik kasdien.
„Stebime, kaip saugumo sistemos struktūra yra ardoma ir griaunama. Ši saugumo sistema buvo sukurta siekiant užtikrinti ES solidarumą ir NATO, ES tvirtybę. Nepaisant išorinio spaudimo, tas solidarumas išlieka.
Prezidento V. Putino pagrindinis tikslas yra susilpninti ir parodyti ES ir NATO silpnybes, dviejų tarptautinių stabilumo simbolių silpnybes (…). Dabar yra laikas įveikti visus skirtumus. Turime aiškiai sustabdyti neoimperalistinę Rusijos politiką. Kova vyksta ne tik už Ukrainos suverenitetą, bet ir už visą saugumo sistemos struktūrą tiek Europoje, tiek pasaulyje. (…)
Mes labai tikimės, kad karas neprasidės, ir dėl to raginame prezidentą V. Putiną ir tuos, kurie atsakingi už sprendimų priėmimą Rusijoje, susilaikyti nuo įsakymų imtis karinės agresijos prieš Ukrainą“, – kalbėjo A. Duda.
Lenkijos dabartinę situaciją įvertino kaip labai ploną liniją tarp karo ir taikos.
„Jeigu karas prasidės, niekas nežino, kur tai nuves Rusiją ir visą pasaulį. Tiek Lietuva, tiek Lenkija ryžtingai smerkia V. Putino vienašališką sprendimą pripažinti Donecko ir Luhansko Liaudies Respublikas. Tai reiškia visiška Minsko susitarimo griovimą (…), tai visiškai pamina tarptautinę teisę (...)“, – kalbėjo A. Duda.
Jis ragino Rusijos Federacijos esminius tarptautinių teisės principų pažeidinėjimą, ir išvesti karius išvesti karius iš Ukrainos pasienio, susilaikyti nuo tolesnių karinių veiksmų.
Lenkija paminėjo, kad Ukraina yra nusipelniusi gauti šalies kandidatės narystei ES statusą.
Nausėda: Ukrainos europinė perspektyva turi būti aiški ir konkrečiai apibrėžta
Lietuvos prezidentas G. Nausėda irgi pabrėžė, kad į Ukrainą su kolega iš Lenkijos atvyko palaikyti Ukrainos.
„Atvykau pasakyti kitam savo draugui Volodymyrui: „Lietuva yra su jumis, Ukraina“. Įžūlus Rusijos elgesys, kurį dabar matome, deja, nestebina. Prieš aštuonerius metus jis prasidėjo Kryme, vėliau Donbase, dabar Rusija žengia dar vieną begėdišką žingsnį per „raudonąją liniją“.
Pasakysiu aiškiai: Luhanskas ir Doneckas yra ir visada bus Ukrainos dalis. Lietuva nepripažins jokių bandymų pakenkti teritoriniam Ukrainos vientisumui, kaip ir niekada nepripažinsime neteisėtos Krymo aneksijos“, – pabrėžė G. Nausėda.
Lietuvos valstybės vadovas patikino, kad Rusijos agresijos akivaizdoje Ukraina neliks viena.
„Galite tikėtis visokeriopos Lietuvos ir visos tarptautinės bendruomenės paramos. Jūs ją jau jaučiate. Mes palaikysime brolišką tautą. Ukrainą palaikysime visomis įmanomomis priemonėmis“, – dėstė G. Nausėda.
Lietuvos prezidentas pasveikino vieningą ES atsaką priimant sankcijas ne tik Rusijai, bet ir taip vadinamoms separatistinėms Luhansko ir Donecko respublikoms.
„Palankiai vertinu tai, kad ES sankcijos yra derinamos su JAV, JK ir Kanados sankcijomis. Prisijungia ir kitos valstybės. Tik ryžtingas atsakas gali sustabdyti tolesnį konflikto eskalavimą“, – sakė G. Nausėda.
Pasak jo, NATO taip pat turi pasiųsti aiškų signalą, kad atvirų durų politika nebus keičiama.
„Jokia pasaulio šalis neturi teisės menkinti suverenios valstybės sprendimo būti kokios nors organizacijos arba aljanso dalimi. Negalime leisti, kad karinė grėsmė ir smurtas taptų lemiamu veiksniu“, – teigė G. Nausėda.
Pasak jo, Ukrainos europinė perspektyva turi būti aiški ir konkrečiai apibrėžta.
„Kaip šiandien pareiškėme savo savo trišalėje deklaracijoje, ukrainiečiai parodė didžiules pastangas reformuoti savo šalį. Ukrainiečiai įrodė, kad rimtai žiūri į savo europinius siekius. Atėjo metas mums, ES šalims, duoti Ukrainai kelią eiti pirmyn“, – sakė G. Nausėda, pažadėdamas asmeniškai padaryti viską, kad Lietuvos balsas šiuo klausimu būtų girdimas.
Savo kalboje Lietuvos prezidentas perdavė ir mūsų pilietinės visuomenės palaikymą broliškai ukrainiečių tautai.
„Mano ir visų lietuvių širdys yra su Ukrainos žmonėmis. Siautėjančio blogio akivaizdoje turime būti solidarūs, vieningi ir pasiruošę atremti“, – sakė G. Nausėda, savo kalboje kelis sakinius pasakęs ir ukrainiečių kalba.
Neprognozuoja, kaip toliau gali vystytis situacija
Prezidentų buvo paklausta apie prognozes, kaip gali toliau vystytis situacija.
„Man atrodo, kad čia yra daug rimčiau nei oro prognozė. Dėl to prognozuoti tokius dalykus yra labai sudėtinga, kokių žingsnių Rusijos Federacija arba separatistai gali imtis. Negaliu jums pasakyti, ką Rusijos Federacijos prezidentas galvoja, tačiau neabejotinai žinau, ką darys mūsų kariuomenė. Mūsų kariuomenė imsis aiškių veiksmų, siekdama stiprinti šalies gynybinius pajėgumus, ir tam esame pasirengę“, – sakė V. Zelenskis.
Lietuvos prezidentas irgi sakė, kad prognozuoti situacijos šiandien negali beveik niekas.
„Tačiau nereikia įsivaizduoti, kad šis procesas yra vienašališkas. Šios pusės, kuri šiuo metu yra agresoriaus padėtyje veiksmai labai smarkiai priklauso ir nuo atsakomosios Vakarų valstybių reakcijos. Galima iš dalies pasidžiaugti, kad Rusijos veiksmai suvienijo Europą, visas panašiai mastančias valstybes pasaulyje, ir mes matome labai konkretų, aiškų situacijos vertinimą, ir labai aiškų pasmerkimo balsą, ateinantį iš įvairių pasaulio valstybių sostinių“, – sakė G. Nausėda.
Tačiau, pasak prezidento, to nepakanka.
„Vien tik retorikos šiandien jau nepakanka. Reikalingi sprendimai. Maža to, tie sprendimai negali būti vilkinami. (…) Jie turi būti priimami čia pat, dabar, koordinuotai tarp visų valstybių, kurios laikosi tos pačios pozicijos. Štai kodėl aš sveikinu labai greitai sureagavusią ES, kuri priėmė reikalingą sankcijų paketą. Sveikinu ir kitas valstybes, kurios prie šio sankcijų paketo prisidėjo, arba įvedė savo kitas, nacionalines sankcijas. Aš manau, kad tai labai svarbus atgrasymo veiksnys“, – teigė G. Nausėda.
Rusijos veikimą jis įvardino kaip grubų tarptautinės teisės pažeidimą, „kuris sukuria labai blogą precendentą, ir iš esmės griauna visą saugumo architektūrą, su kuria gyvenome ilgus dešimtmečius“.
„Tai yra pavojingas kelias, kuris veda į niekur. Veda į niekur tiek pasaulio bendruomenę, tiek ir pačią Rusiją. Būtų labai sveikintina, jeigu Rusija suprastų savo veiksmų pasekmes ir savo elgesį nukreiptų į taikų sugyvenimą, bendradarbiavimą, o ne priešpriešą ir gąsdinimą“, – kalbėjo G. Nausėda.
Zelenskis: nenorime visko daryti patys vieni
Ukrainos prezidentas per spaudos konferenciją kalbėjo ir apie šalies norą priklausyti NATO.
„Mes bendrai sutarėme, kad saugumo struktūrą Europoje reikia renovuoti. Šis architektūros šedevras turi apimti ir Ukrainą. Jokia paslaptis, kad Budapeštas nebendradarbiauja, ir turime aiškiai pasakyti, kad Ukraina nėra įtraukta į jokį saugumo aljansą.
Mes turime apsiginti patys vieni, pasikliaudami partnerių pagalba. Tačiau ukrainiečiai ir toliau žūsta, būtent dėl to ukrainiečiams reikia konkrečių, aiškių saugumo garantijų. NATO narystė galėtų nubrėžti tokią perspektyvą. Tuomet galėtume suvokti, kaip apginti žmones, ir apginti jų namus. Nenorime visko daryti patys vieni, vien tik su partnerių parama“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Jis atkreipė dėmesį, kad aplink šalį sutelkta 150 tūkst. Rusijos karių. Jų šalyje yra okupuotos teritorijos.
„Ir ne paslaptis, kad Rusija tikriausiai yra viena iš tų valstybių, kuri turėtų užtikrinti mūsų šalies saugumą. Jau ne kartą siūliau prezidentui V. Putinui sėstis prie stalo ir aptarti šituos klausimus. Tai yra tik derybų klausimas, o ne V. Putino reikalavimų klausimas“, – sakė V. Zelenskis.
Prezidentas G. Nausėda pabrėžė, kad tai, ar kuri nors valstybė bus priimta į NATO, yra tik pačios NATO kaip organizacijos ir tos valstybės, kuri nori prisijungti, suvereniteto klausimas.
„Taip buvo vakar, taip yra šiandien, taip bus ir rytoj“, – sakė G. Nausėda.
Įvedama nepaprastoji padėtis
Tuo metu, Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos taryba trečiadienį nusprendė įvesti nepaprastąją padėtį visoje šalyje, išskyrus Donecko ir Luhansko sritis. Šią informaciją pranešė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Aleksejus Danilovas, skelbia „Hromadske“. Sprendimą turi patvirtinti Aukščiausioji Rada.
A. Danilovas patikslino, kad Donecko ir Luhansko srityse vykdoma Jungtinių pajėgų operacija, todėl ten galioja ypatingas teisinis režimas.
„Kalbant apie Donecko ir Luhansko sritis, ten įvestas atskiras režimas, kurį reglamentuoja mūsų teisės aktai. Šios sritys yra truputį kitoje teisinėje zonoje. Todėl jose nepaprastoji padėtis neįvedama, deja, ji buvo įvesta jau seniai, nuo 2014-ųjų. Likusioje šalies teritorijoje, dar kartą pabrėžiu, atsižvelgiant į tuos klausimus ir grėsmes, kurių gali kilti tam tikrose teritorijose, bus įvedama griežtesnio arba laisvesnio pobūdžio nepaprastoji padėtis“, – papasakojo A. Danilovas.
Nepaprastąją padėtį Ukrainoje planuojama įvesti 30-iai dienų, ji gali būti pratęsta dar 30-iai dienų.
