Griuvus Kachovkos užtvankai, buvo nuogąstavimų, kad galbūt kontrpuolimą teks atidėti, tačiau savaitgalį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, jog tai ukrainiečių nesustabdė – kontrpuolimas yra prasidėjęs. A. Plokšto laidoje pakomentavo, ką rodo pirmosios kontrpuolimo dienos.
„Visų pirma, kontrpuolimas dar tik prasideda. Iki šiol tai buvo silpnų vietų paieška, buvo kelios kryptys, kur gana nedidelėm pajėgom ukrainiečiai bandė tiesiog pačiupinėti, ar ten įmanoma padaryti didelį puolimą, ir ištampė Rusijos rezervus po visą frontą. Šiandien jau ateina tos dienos, kai, jei pavyks giliau prasilaužti į tam tikras kryptis, po manevro ir koncentracijos pajėgų, būtų galima tęsti didelį puolimą. Aišku, visos tos pradinės operacijos buvo su nuostoliais, ir tai labai stipriai Rusijos propaganda stengiasi pabrėžti“, – teigė jis.
CNN buvo skelbęs, kad prarasta maždaug šešiolika vienetų amerikietiškos ginkluotės. Tikėtis, kad nebūtų jokių nuostolių, labai naivu.
„Tankai yra būtent tam, kad išeitų į ataką, ir į juos šaudo visi, kas gali, tad tankų nuostoliai natūralus ir nieko stebinti neturi. Kitas reikalas – kaip bus toliau, mat dabar ukrainiečiai, praktiškai, perėjo pilką zoną, jie perėjo pirmas gynybos linijas ir priėjo prie fortifikacijų, kur apie metus laiko buvo ruoštasi. Ir čia tikrai bus didelis iššūkis, bet, turint omeny, kokiu greičiu ukrainiečiai perėjo būtent tą distanciją, galima pasakyti, kad kol kas puolimas vystosi visai normaliai“, – aiškino A. Plokšto.
Anot Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos dėstytojo, sunkiausia kontrpuolimo dalis – silpnųjų vietų paieška.
„Visi puikiai žino, kuria kryptimi turėtų pulti ukrainiečiai, ir jie neturi kitos išeities. Jie turi prieiti iki Azovo jūros ir nukirsti sausumos koridorių tarp Rusijos ir Ukrainos, o būtent ten Rusija ir pasistengė padaryti stipriausią sutvirtinimą. Dabar būtent tą liniją ukrainiečiai bando pereiti“, – teigė jis.
Rusija bando skleisti vis daugiau dezinformacijos apie tai, kas vyksta fronte. Ar galima sakyti, kad karo rūkas vis tirštės?
„Iš tikrųjų, yra šiokia tokia problema, kadangi ukrainiečiai įslaptino informaciją. Jie nenori iš anksto duoti suprasi rusams, kuri kryptis yra pagrindinė, ir todėl šiandien atrodo, kad vos ne rusai laimi, nes tiesiog daugiau jų informacijos gaunama, o iš tikrųjų ten yra vienas ir tas pats filmukas iš kelių dronų nufilmuotas, – bando parodyti, kad tai skirtingi mūšiai, skirtingi tankai ir panašiai“, – apie informacijos sklaidą pasakojo A. Plokšto.
Jo teigimu, reikėtų nepamiršti ir to, jog kontratakos galimos ir iš pačių rusų pusės. Ar jie bandys plėsti užimtą teritoriją ir eiti per tas vietas, kur ukrainiečiai nėra susitelkę?
„Aš labiau manyčiau, kad rusų taktika, jeigu jie gana sumaniai sugebės viską organizuoti, bus ne pabėgti, o atsitraukti ir paskui užpulti tas vietas, kurias prieš tai patys buvo užėmę. Tai yra toks grynai „nukraujavimas“ ukrainiečių pajėgų, kad tas jų didelis puolimas būtų nuslopintas. Tokia taktika – nieko naujo, ji naudojama nuo Antrojo pasaulinio karo“, – aiškino Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos dėstytojas A. Plokšto.
Negalima nepastebėti ir viešųjų ryšių triukų: ukrainiečiai taiko tylą, taip pat socialiniuose tinkluose skelbia įrašus, kuriuose ragina tylėti. Vienas tokių pavyzdžių – pusės minutės trukmės vaizdo įrašas, kuriame Ukrainos žvalgybos vadovas sėdi ir tyli priešais kamerą, nors Ukrainos prezidentas jau paskelbė, kad vyksta kontrpuolimas. Kaip reikėtų suprasti tokią žinutę ir kodėl ji skleidžiama?
Anot A. Plokšto, visa tai daroma tam, kad nebūtų suteikiama galimybė rusų kariuomenei perkelti savo rezervus ten, kur iš tikrųjų planuojamas ukrainiečių puolimas.
„Mano nuomone, kol kas ukrainiečiai teisingai daro, kad neskelbia apie laimėjimus. Aišku, iš šono žiūrint, atrodo, kad jie jų ir neturi. Tai yra neigiamas aspektas tokios taktikos, bet šita migla turėtų gana greitai nukristi“, – teigė jis.
Ar galima nuspėti, kaip ilgai truks kontrpuolimas?
„Gali trukti iki lapkričio. Gali trukti iki rudens, kai keliai vėl taps neišvažiuojami. O šiaip, niekas, joks normalus žmogus, nesiims ko nors ypatingo per vado gynimo dieną ar NATO viršūnių susitikimą Vilniuje, tad veikti atsižvelgiant į datas, mano nuomone, nebūtų protinga“, – dalinosi A. Plokšto.
Pačioje Rusijoje rusai pasirašė įsakymą, kad perima savanorių grupuotes. Panašu, kad bus perimta ir „Vagner“ grupuotė, tačiau Jevgenijus Prigožinas viešai tam priešinasi. Ar žiūrime kažkokį spektaklį, ar iš tikrųjų kyla įtampa, ir Rusijos gynybos ministerija bando ieškoti būdų pažaboti „Vagner“?
„Prigožinas pasakė, kad jis nepasirašys jokių susitarimų, kadangi karinis dalinys yra privati kompanija. Čia, aišku, visi supranta, kad Rusijos įstatymai neleidžia turėti privačių karinių kompanijų, bet kažkodėl niekas nepastebi šito prieštaravimo. Klausimas – kas yra kas? Kas yra stipresnis? Šiaip, susidaro toks įspūdis, kad Prigožinas veikia tiksliai, pagal Rusijos prezidento norus, ir Rusijos prezidentas, greičiausiai, paskutiniu momentu parems kurią nors iš pusių, bet nemanau, kad šiandien prieis iki tokios situacijos, jog Rusijoje prasidės vidinė suirutė. Šiandien jie dar turėtų suvaldyti šitą situaciją“, – teigė pašnekovas.
Ar suprasdami, kad prasidėjo kontrpuolimas, galime tikėtis, jog Rusija paskelbs dar vieną mobilizacijos bangą norėdama užkirsti tam kelią?
„Iš tikrųjų, mobilizacijos paskelbimas ir karių atsiradimas fronte – esant normaliai situacijai kokie du mėnesiai. Jeigu tik tam, kad jie žūtų, tai čia yra žingsnis, artimas savižudybei, ir rusai to nedaro, nes po pirmos mobilizacijos bangos mato, kad visuomenė tai priima neigiamai. Bet, iš kitos pusės, jiems kol kas užtenka kalinių, savanorių ir kitų žmonių, kurie pasirašė kontraktą, nes pinigai, kuriuos moka Rusijos Vyriausybė tiems kariams, Rusijai, ypač skurdesniems regionams, tikrai dideli“, – nuomone dalinosi A. Plokšto.
Ko trūksta ukrainiečiams, kad jų kontrpuolimas būtų dar sėkmingesnis?
„Jie nesugebėjo užsitikrinti persvaros ore, o tai, iš tikrųjų, sunku atakuojant. Jie turėjo nuostolių, padarytų rusų kovinių sraigtasparnių, jie turi nepakankamai radioelektroninių priemonių, kad nuslopintų bepiločius, kurie ten skraido visur. Jeigu kalbame apie F-16, tai, iš tikrųjų, šiuolaikinių naikintuvų su tolimojo nuotolio priešlėktuvinėm raketom trūksta, tada būtų galima priešo prieštankinius sraigtasparnius numušinėti toli, virš Rusijos kontroliuojamos teritorijos“, – aiškino A. Plokšto.
Ar yra įmanomų alternatyvų, kurias galėtų suteikti Vakarai, kad ukrainiečiai galėtų užsipildyti esamas spragas?
„Mobili priešlėktuvinė gynyba, naikintuvai su tolimojo nuotolio raketomis „oras“, naikintuvai su precizinėmis raketomis „oras–žemė“ ir radioelektroninės kovos priemonės. Be abejo, čia ne tik ukrainiečius, čia visus liečia. Reikia surasti veiksmingą priešnuodį bepiločiams savižudžiams, kas, iš tikrųjų, yra sunku“, – teigė Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos dėstytojas.
Ar pastebima patvirtintų faktų, kad rusai šiuo metu naudoja kinų ginkluotę?
„Patvirtintų faktų kol kas aš negirdėjau. Girdėjau kalbų, kad vėl kažkokios mašinos pasirodė. Bus lengva atsekti. Šiaip, Rusijos karinė pramonė mažo intensyvumo karui dirba gana gerai, tai yra per mėnesį pagamina trisdešimt tankų, – jeigu nėra didelio mūšio, maždaug to ir užtenka, bet raketų komponentų ir mikroelektroninių elementų importavimą per savo draugiškas šalis sugebėjo užsitikrinti, todėl jiems tokių didelių žingsnių, kad kinai padėtų, priimti net ir nereikia. Iš kitos pusės, kinai už dyką tikrai šito neduos“, – teigė A. Plokšto.
