„Aš kritiškas, nes tai neatitinka elementarių tarptautinių pilietybės standartų. Už tokius dalykus, kad ir kokie smerktini tie poelgiai būtų, pilietybė civilizuotuose kraštuose neatiminėjama“, – Eltai teigė D. Žalimas.

Jis laikosi savo anksčiau išsakytos pozicijos, kad prezidentas Gitanas Nausėda, svarstydamas dėl M. Drobiazko Lietuvos pilietybės panaikinimo, užsiima populizmu. Todėl teisėjas sako neabejojantis, kad prezidentas atsižvelgs į pilietybės komisijos rekomendaciją ir panaikins M. Drobiazko pilietybę.

„Manau, kad jis jau pasisakė ir toliau žais šį populistinį žaidimą ir atims šią pilietybę“, – sakė D. Žalimas.

Jei M. Drobiazko pilietybės atėmimo klausimas atsidurtų tarptautiniuose teismuose, anot D. Žalimo, Lietuva tokios bylos tikrai nelaimėtų.

„Aišku, reikia nepamiršti, kad yra dar teisminė valdžia. (…) Tai manau, jei tai vienu ar kitu būdu prieis iki tarptautinių teismų, tokių kaip Europos žmogaus teisių teismas, tai tikrai yra visi šansai Lietuvai pralaimėti“, – pažymėjo D. Žalimas.

„Neužmirškime, kad, VSD yra priėmęs išvadą, kad ponia Drobiazko nekelia grėsmės Lietuvos saugumui“, – sakė buvęs KT teisėjas.

Vis dėlto, V. Sinkevičius teigia, kad pilietybės komisija priėmė reikalingą sprendimą, nes, kaip pažymi teisės profesorius, M. Drobiazko savo veiksmais parodė, jog negerbia Lietuvos išpažįstamų vertybių.

„Manau, kad tai reikalingas sprendimas. Kiekviena valstybė turi teisę nustatyti pilietybės įgijimo ir jos netekimo pagrindus. Aišku, tie netekimo pagrindai turi būti grindžiami tarptautinės teisės principais, bet šiuo atveju turime išskirtinę situaciją ta prasme, kad kalbame apie asmenį, kuris Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo išimties tvarka. (…) Kitaip tariant, Lietuva pasitiki tuo žmogumi, kad jis gerbia tas vertybes, kurias gerbia ir kurių laikosi Lietuvos valstybė“, – Eltai teigė V. Sinkevičius.

Pasak profesoriaus, esminę reikšmę turi tai, kad M. Drobiazko dalyvavo renginiuose Kryme, Rusijos okupuotoje teritorijoje, ES sankcionuotų asmenų renginiuose.

„Tai reiškia tik tai, kad Drobiazko laiko Krymą Rusijos dalimi. (…) Ji savo veiksmais – dalyvaudama renginiuose – palaiko Rusiją, nes nemato nieko blogo vykti į okupuotą teritoriją ir ten šokti, skambant Rusijos himnams“, – atkreipė dėmesį V. Sinkevičius.

„Aišku, turbūt, kad Drobiazko šokiai Kryme grėsmės nacionaliniam saugumui nekelia, bet yra ir antras pagrindas, numatytas įstatyme – kai asmuo viešai atlieka veiksmus, kurie palaiko valstybę agresorę – Rusiją. Tokie veiksmai buvo atlikti. Mano galva, pilietybės komisija pagrįstai priėmė sprendimą rekomenduoti prezidentui išleisti dekretą dėl Drobiazko pilietybės netekimo“, – teigė profesorius.

Ketvirtadienį posėdžiavusi Pilietybės reikalų komisija pateikė rekomendaciją prezidentui G. Nausėdai, siūlydami panaikinti išimties tvarka suteiktą Lietuvos pilietybę ledo šokėjai M. Drobiazko.
Kaip skelbta anksčiau, iniciatyvos dėl M. Drobiazko pilietybės panaikinimo ėmėsi grupė Seimo narių, kreipęsi į Vidaus reikalų ministeriją (VRM). Pastaroji, įvertinusi atsakingų institucijų išvadas, savo ruožtu kreipėsi į prezidentą G. Nausėdą, prašydama priimti sprendimą dėl išimties tvarka čiuožėjai suteiktos pilietybės.

Rašte pažymima, kad, institucijų vertinimu, M. Drobiazko bendradarbiauja su Rusijos prezidento Vladimiro Putino spaudos sekretoriaus Dmitrijaus Peskovo žmona Tatiana Navka, dalyvauja jos organizuojamuose šokių ant ledo pasirodymuose. Nurodoma, kad tokie renginiai padeda plėtoti Maskvos režimo naratyvą apie „Rusijos pasaulį“ ir stiprinti Kremliaus galią.

Visgi, šią savaitę išplatintame viešame laiške Pilietybės reikalų komisijai M. Drobiazko kritikuoja siūlymus panaikinti jai suteiktą pilietybę. Iniciatyvą ji vadina „raganų medžiokle“ ir tvirtina, kad kartu su šokių ir gyvenimo partneriu Povilu Vanagu neša „kultūros ir gėrio šviesą“, o propagandinėje veikloje nedalyvauja.

Rusijoje gimusiai ir gyvenančiai M. Drobiazko Lietuvos pilietybė buvo suteikta išimties tvarka už nuopelnus sporto srityje.

Pagal Pilietybės įstatymą išimties tvarka suteikta Lietuvos pilietybė iš asmens gali būti atimta ne tik tada, kai jis savo veiksmais kelia grėsmę nacionalinio saugumo interesams, bet ir kai viešai reiškia palaikymą valstybei, keliančiai grėsmę Lietuvos ir (ar) kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir (ar) jų sąjungininkų saugumo interesams.