Jos teigimu, įvedus vaiko pinigus (50 Lt per mėnesį – DELFI) ir juos priskaičiuojant prie bendrų šeimos pajamų, apie 12 tūkst. socialiai remtinų šeimų Lietuvoje neteko kitų socialinių išmokų. „Dažni atvejai, kai pridedama 50 Lt, o atimama gerokai didesnė suma“, – DELFI po posėdžio tvirtino Seimo narė.
L.Mogenienės teigimu, nesąžininga, kai nepilnametis vaikas per vasaros atostogas užsidirba, pavyzdžiui, 100 Lt, o šie pinigai įskaičiuojami į bendras šeimos pajamas ir taip padidindami pinigų kiekį vienam šeimos nariui, o tada visa šeima rizikuoja prarasti dalį kompensacijų ar kitos paramos.
„Nepilnamečiai vaikai neprivalo išlaikyti šeimos. Jie neatsakingi už savo tėvų elgesį, atsakingumą, darbingumą. Asocialių šeimų vaikai tikrai negali turėti jokios įtakos jų šeimų elgesiui“, – aiškino ji.
Šiuo metu jei vienam šeimos nariui tenka mažesnė nei 205 Lt per mėnesį, tada šeima gali tikėtis kompensacijų už karštą vandenį ir šilumą, kitokios socialinės paramos iš valstybės. Dabar svarstoma galimybė remiamas pajamas didinti iki 260 Lt.
Komiteto pirmininko Algirdo Syso nuomone, tai greičiausiai būtų geriausia išeitis, nes taip žmonės gaudami papildomų pajamų neiškrenta iš kompensacijų sistemos.
„Jeigu mes nedidiname remiamų pajamų, o didiname, pavyzdžiui, pensijas, išmokas, duodame papildomų lengvatų, tai žmonių pajamos viršija remiamas ir nustoja veikti kitas mechanizmas“, – aiškino pašnekovas.
Jo teigimu, jau keliolika metų Lietuvoje yra grupė asmenų, kurie piktybiškai neieško darbo ir gyvena iš pašalpų, todėl reikia siekti kiek galima geriau subalansuoti socialinę sistemą, kad tokių atvejų būtų kuo mažiau.
A.Sysas pasakoja, kad, pavyzdžiui, yra sukurti specialūs neįgalių vaikų priežiūros centrai, kuriuose mėnuo priežiūros dieną kainuoja apie 200 Lt, kad tėvai galėtų integruotis į darbo rinką, tačiau, tyrimai rodo, kad tėvai, gaunantys maždaug 1200 Lt mėnesio išmoką vaikui, jį nuveža į centrą, o mama vis tiek lieka namuose.
„Tas didinimas turi būti proto ribose. Mes pirmiausiai turime sudaryti žmogui šansą dirbti ir užsidirbti, pačiam išlaikyti save ir šeimą. Jeigu mes einame išmokų didinimo keliu, tai gaunant didesnę išmoką neapsimoka dirbti, neturime auginti vis daugiau išlaikytinių“, – sakė jis.
Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje 2006 metais skurdo apie 600 tūkst. žmonių arba beveik 18 proc. visų gyventojų.
2006 m. nedarbo lygis Lietuvoje buvo pats mažiausias nuo nepriklausomybės atkūrimo metų ir siekė tik 6,4 proc., o namų ūkio vartojimo išlaidos vienam asmeniui sudarė 652 litus.